Projektu „Bendruomenė be atskirties: pagalba, įgūdžiai ir įsitraukimas“ siekiama spręsti Marijampolės miesto vietos plėtros strategijoje identifikuotas socialinės įtraukties problemas, susijusias su didėjančia socialine atskirtimi, socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka, informacijos apie paslaugas trūkumu, nepakankamu gyventojų įsitraukimu į bendruomeninį gyvenimą bei silpnais socialiniais ryšiais. Projektas tiesiogiai prisideda prie VPS nustatytų problemų SI-1 (didėjanti socialinė atskirtis), SI-4 (informacijos apie paslaugas trūkumas), SI-6 (socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka), SI-19 (nepakankamas gyventojų įsitraukimas į bendruomeninį gyvenimą) ir SI-25 (silpni socialiniai ryšiai) sprendimo. Vietos plėtros strategijos rengimo metu atlikta Marijampolės miesto gyventojų apklausa atskleidė reikšmingas socialinės įtraukties ir socialinių paslaugų prieinamumo problemas. Net 52,7 proc. respondentų nurodė socialinių paslaugų trūkumą, 50,8 proc. išskyrė senjorams skirtų paslaugų ir užimtumo veiklų stoką, o 55 proc. respondentų pažymėjo paslaugų trūkumą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Šie duomenys rodo, kad reikšminga dalis gyventojų neturi galimybių laiku gauti jų poreikius atitinkančių paslaugų, stiprinti socialinių gebėjimų, savarankiškumo ir visaverčiai dalyvauti bendruomenės gyvenime. VPS taip pat identifikuota, kad viena pagrindinių socialinės atskirties priežasčių yra nepakankami socialiniai ir gyvenimo įgūdžiai, ribotas gyventojų aktyvumas bendruomenėje, silpni socialiniai ryšiai bei informacijos apie galimas paslaugas ir pagalbos formas stoka. Dalis socialinę atskirtį patiriančių asmenų nesinaudoja jiems prieinamomis paslaugomis dėl menko pasitikėjimo savimi, motyvacijos stokos, socialinės izoliacijos ar ribotų gebėjimų savarankiškai spręsti kasdienio gyvenimo situacijas. Todėl socialinė atskirtis tampa ne tik ekonomine, bet ir socialinių ryšių, dalyvavimo bei savarankiškumo problema. Problemos aktualumą pagrindžia ir Marijampolės savivaldybės 2026 metų socialinių paslaugų planas. Jame fiksuojamos ilgalaikės demografinės ir socialinės tendencijos, lemiančios augantį socialinių paslaugų poreikį. 2024 metais savivaldybėje gyveno 11 513 pensinio amžiaus asmenų, o demografinės senatvės koeficientas siekė 149. Tai reiškia, kad 100 vaikų iki 15 metų amžiaus teko net 149 senjorai. Senėjanti visuomenė lemia didėjantį vienišumo, socialinės izoliacijos, socialinių ryšių silpnėjimo ir savarankiškumo mažėjimo pavojų, todėl vyresnio amžiaus asmenims tampa ypač svarbios socialinių įgūdžių palaikymo ir socialinio aktyvumo skatinimo paslaugos. Socialinių paslaugų plano duomenys rodo, kad savivaldybėje didėja ir kitų socialinę atskirtį patiriančių grupių skaičius. 2024 metais savivaldybėje gyveno 3541 darbingo amžiaus asmuo su negalia ir 2280 pensinio amžiaus asmenų su negalia. Socialinę riziką patiriančių šeimų skaičius išaugo iki 319, jose augo 518 vaikų. Atvejo vadybos procese dalyvavo 672 šeimos. Viena dažniausiai identifikuojamų problemų šiose šeimose buvo socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka, apsunkinanti savarankišką kasdienį funkcionavimą, gebėjimą spręsti problemas, naudotis paslaugomis ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ypač svarbu pažymėti, kad socialinių paslaugų plano duomenys atskleidžia reikšmingą socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų prieinamumo spragą. Nors būtent socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka įvardijama kaip viena pagrindinių socialinės atskirties priežasčių, daliai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos praktiškai neteikiamos. Socialinių paslaugų plano duomenimis, senyvo amžiaus asmenims šių paslaugų teikimas nefiksuojamas, taip pat nefiksuojamas jų teikimas socialinę atskirtį patiriantiems darbingo amžiaus asmenims. Tai rodo aiškų neatitikimą tarp egzistuojančio poreikio ir realiai prieinamų paslaugų pasiūlos. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Marijampolės mieste egzistuoja ne tik socialinės atskirties problema, bet ir konkreti socialinių paslaugų prieinamumo problema. Dalis gyventojų susiduria su socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka, tačiau neturi galimybės gauti sistemingų socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų. Dėl to ilgainiui mažėja jų savarankiškumas, blogėja socialinis funkcionavimas, silpnėja socialiniai ryšiai ir didėja priklausomybė nuo socialinės paramos sistemos. Ypatingą dėmesį būtina skirti šeimoms, auginančioms vaikus su raidos ir elgesio sutrikimais. VPS duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė apklaustų gyventojų šiai grupei skirtų paslaugų pasiūlą vertina kaip nepakankamą. Šios šeimos dažnai susiduria su sudėtingomis kasdienėmis situacijomis, didesne emocine ir socialine našta, ribotomis galimybėmis dalyvauti bendruomeninėje veikloje bei didesne socialinės izoliacijos rizika. Nepakankamas socialinių įgūdžių stiprinimas ir pagalba šeimoms lemia mažesnes galimybes užtikrinti visavertį šeimos funkcionavimą bei aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Ne mažiau aktuali problema yra ilgalaikis nedarbas ir socialinė atskirtis darbingo amžiaus gyventojų grupėje. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje siekia 8,7 proc. Ilgalaikis nedarbas dažnai susijęs ne tik su profesinių kompetencijų trūkumu, bet ir su nepakankamais socialiniais gebėjimais, ribotu pasitikėjimu savimi, motyvacijos stoka bei silpnais socialiniais ryšiais. Tai tiesiogiai siejasi su VPS identifikuota problema SI-6 ir pagrindžia poreikį investuoti į socialinių ir gyvenimo įgūdžių stiprinimą. Jeigu identifikuotos problemos nebus sprendžiamos, didės socialinė izoliacija, vienišumas, ilgalaikio nedarbo rizika ir priklausomybė nuo socialinės paramos sistemos. Mažės gyventojų savarankiškumas, aktyvumas ir dalyvavimas bendruomenės gyvenime, silpnės socialiniai ryšiai, o savivaldybei teks skirti vis daugiau išteklių socialinių problemų pasekmėms šalinti. Didžiausią poveikį tai turės vyresnio amžiaus asmenims, socialinę atskirtį patiriantiems darbingo amžiaus gyventojams bei šeimoms, auginančioms vaikus su raidos ir elgesio sutrikimais. Projektas siūlo spręsti ne socialinės atskirties pasekmes, o pagrindines jos atsiradimo priežastis. Projekto metu bus teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos, orientuotos į savarankiškumo didinimą, kasdienio gyvenimo gebėjimų stiprinimą, socialinių ryšių plėtojimą ir aktyvesnį dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Tai leis sumažinti VPS identifikuotas problemas SI-1, SI-4, SI-6, SI-19 ir SI-25 bei prisidės prie ilgalaikės socialinės įtraukties didinimo Marijampolės mieste. Projektas atitinka darnaus vystymosi, reikšmingos žalos nedarymo, lygių galimybių ir nediskriminavimo principus. Paslaugos bus prieinamos nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lyties, socialinės padėties, negalios, tautybės ar kitų požymių. Projekto veiklose bus užtikrinamas informacijos ir paslaugų prieinamumas, laikomasi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, skatinama socialinė įtrauktis ir aktyvus dalyvavimas visuomenės gyvenime. Projektas taip pat prisideda prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „Padidinti gerovę“, stiprindamas socialinę sanglaudą, gyventojų savarankiškumą ir bendruomenių atsparumą socialinei atskirčiai. Projekto tikslinę grupę sudaro socialinę atskirtį patiriantys Marijampolės miesto gyventojai, kuriems reikalingos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Projekto metu planuojama įtraukti 48 dalyvius – po 16 asmenų iš kiekvienos tikslinės grupės: vyresnio amžiaus asmenų, socialinę atskirtį patiriančių darbingo amžiaus gyventojų bei šeimų, auginančių vaikus su raidos ir elgesio sutrikimais. Marijampolės savivaldybės 2026 metų socialinių paslaugų plano duomenimis, 2024 m. savivaldybėje gyveno 11 513 pensinio amžiaus gyventojų, o demografinės senatvės koeficientas siekė 149. Tai rodo augantį poreikį paslaugoms, skirtoms socialinių ryšių stiprinimui, savarankiškumo palaikymui ir socialinės atskirties mažinimui. Nepaisant to, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugų teikimas senyvo amžiaus asmenims nefiksuojamas. Antroji tikslinė grupė – socialinę atskirtį patiriantys darbingo amžiaus gyventojai. Savivaldybėje registruoto nedarbo lygis siekia 8,7 proc., o socialinių paslaugų plano duomenimis viena dažniausių socialinių problemų yra socialinių ir gyvenimo įgūdžių stoka. 2024 m. atvejo vadybos procese dalyvavo 672 šeimos, kurių problemų tarpe dažnai identifikuotas nepakankamas savarankiškumas ir socialiniai gebėjimai. Socialinių įgūdžių ugdymo paslaugų teikimas šiai grupei taip pat nefiksuojamas. Trečiąją tikslinę grupę sudaro šeimos, auginančios vaikus su raidos ir elgesio sutrikimais. Marijampolės miesto VPS duomenimis, net 55 proc. apklaustų gyventojų nurodė paslaugų trūkumą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Šios šeimos dažniau susiduria su socialinės izoliacijos, emocinės įtampos ir riboto dalyvavimo bendruomenės gyvenime rizika. Projekto dalyviai bus atrenkami bendradarbiaujant su projekto partneriais, socialinių paslaugų įstaigomis ir bendruomeninėmis organizacijomis. Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas vienija daugiau kaip 500 senjorų, Socialinės integracijos centras „Mes kartu“ dirba su daugiau kaip 120 socialinę atskirtį patiriančių asmenų, o VšĮ „Aš jaučiu“ nuolat teikia paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus su raidos ir elgesio sutrikimais. Partnerių turimas tiesioginis ryšys su tikslinėmis grupėmis užtikrins efektyvų dalyvių pasiekimą ir įtraukimą į projekto veiklas.