Susisiekimo sistema, esanti Utenoje, yra pakankamai patogi, tačiau miestas pasižymi aukštu automobilizacijos lygiu, neišplėtotu dviračių takų tinklu. Bendrai Utenos mieste yra apie 18,9 km skirtingos būklės dviračių takų ir pėsčiųjų ir dviračių takų. 48 proc. Utenos miesto bevariklio transporto infrastruktūros sudaro pėsčiųjų ir dviračių takai su asfalto danga. Pažymėtina, kad tokiose takuose įprastai nėra atskiriama pėsčiųjų ir dviračių pusės. Tinklas nėra sujungtas – šiuo metu yra bent 5 skirtingos nepertraukiamos takų sistemos. Atskirai analizuojant gyventojų kelionių bevariklėmis transporto priemonėmis pasirinkimo galimybes, nustatyta, kad Utenos regione 2020–2024 m. laikotarpiu dviračių takų ilgis padidėjo nuo 12,7 km iki 14,8 km (17 proc.), o šalyje – nuo 1 405,2 km iki 1 908,9 km (daugiau nei 35 proc.)". Tačiau, įvertinus tai, kad Utenos regionas užima daugiau nei 11 proc. bendro šalies ploto (7 191 iš 65 286 km²), bei tai, kad didelė dalis saugomų teritorijų ir rekreacinių vietovių yra išsidėsčiusios būtent šiame regione, net ir padidėjęs dviračių takų ilgis dar nepakankamai sprendžia regiono susisiekimo bei aplinkos kokybės problemas. Regiono specifika įpareigoja skirti ypatingą dėmesį bevariklio transporto plėtrai, kadangi Utenos regione 2024 m. fiksuotas bendras dviračių takų ilgis sudaro tik apie 4,16 proc. viso šalies dviračių takų tinklo, nors teritorijos plotas yra vienas didžiausių Lietuvoje. Dėl šios priežasties keliones bevarikliu transportu renkasi tik apie 3 proc. regiono gyventojų, kas rodo, jog netaršių susisiekimo alternatyvų patrauklumas vis dar išlieka ribotas. Utenos mieste didžiausią oro taršą lemia transporto priemonių srautai, ypač pagrindinėse miesto gatvėse ir tankiai apgyvendintose teritorijose, kur susidaro intensyvūs kasdieniai judėjimo srautai. 2024 m. oro monitoringo duomenimis , didžiausios azoto dioksido (NO₂) ir kietųjų dalelių (KD₁₀, KD₂,₅) koncentracijos fiksuotos intensyvaus eismo zonose – J. Basanavičiaus, Kauno, Pramonės ir Kupiškio gatvėse (vienose pagrindinių miesto gatvių) ir tankiai apgyvendintame Aukštakalnio mikrorajone. Šių teršalų kiekiai svyravo atitinkamai nuo 4 iki 34 µg/m³ ir nuo 9 iki 40 µg/m³, tačiau išliko žemiau ribinių verčių. Tai patvirtina, kad transportas išlieka pagrindiniu oro kokybės prastėjimo veiksniu Utenos mieste. Dėl padidėjusių automobilių srautų tokios teritorijos kaip tankiai apgyvendintas Aukštakalnio mikrorajonas pasižymi didesne transporto sukelta tarša, kuri blogina aplinkos kokybę ir turi neigiamą poveikį gyventojų gyvenimo sąlygoms. Taigi, Utenos mieste viena pagrindinių problemų, trukdančių skatinti dviračių naudojimą kasdienėms kelionėms, išlieka nepakankamai išvystyta ir nesaugi dviračių infrastruktūra, ypač Aukštakalnio mikrorajone, Taikos gatvės atkarpose ir prieigose iki Vyžuonos parko, kur koncentruojasi intensyvūs judėjimo srautai. Dalis esamų pėsčiųjų takų nėra pritaikyti jungiamajam pėsčiųjų ir dviračių judėjimui, trūksta nuoseklaus jungčių tinklo ir saugumo sprendinių. Pritaikius esamus takus pėsčiųjų ir dviračių judėjimui bei sukūrus vientisą jungčių sistemą, būtų padidintas dviračių naudojimo patrauklumas ir sumažėtų priklausomumas nuo individualaus automobilio kasdienėms kelionėms. Problema ir jos giluminės priežastys taip pat įvardijamos 2022–2030 metų Utenos regiono plėtros plane, pažangos priemonėje Nr. 10-001-06-01-03 (RE)-29-(LT029-02-02-01) „Skatinti darnų judumą miestuose“. Įvardintai problemai „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ ir jos giluminėms priežastims: nepakankamai išvystyta ir nesaugi susisiekimo infrastruktūra, neišvystytas viešųjų paslaugų pasiekiamumas, nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji infrastruktūra, šalinti skirtos priemonės tikslas – mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir užtikrinti efektyvesnį bei patogesnį judumą regiono miestuose. Problemos sprendimo būdas – bevariklio transporto infrastruktūros plėtra Aukštakalnio mikrorajone, Utenos mieste, rekonstruojant esamus pėsčiųjų takus Taikos gatvės atkarpose ir prieigose iki Vyžuonos parko bei pritaikant juos pėsčiųjų ir dviračių naudojimui, siekiant sudaryti sąlygas saugiam, patogiam ir aplinkai draugiškam gyventojų judėjimui. Projektu planuojama nutiesti 0,83 km ilgio atskirtų srautų dviračių ir pėsčiųjų takai. Tinkamos susisiekimo sąlygos yra ypatingai svarbios tvariai Utenos miesto plėtrai užtikrinti, kadangi gerinant susisiekimo infrastruktūros ir eismo saugumo parametrus yra užtikrinamas ne tik gyvenamosios vietovės patrauklumas vietos gyventojams (viešųjų paslaugų ir darbo vietų bei gyvenamosios aplinkos pasiekiamumas ir kiti vietos gyventojų poreikiai), bet tai yra viena iš esminių sąlygų teritorijos ekonominiam augimui užtikrinti (darbo vietų pasiekiamumas ir/ar naujų darbo vietų kūrimas, įmonių logistika, prekių ir paslaugų realizavimas ir kiti verslui aktualūs poreikiai) bei ženkliai prisidedanti prie egzistuojančių aplinkosauginių oro taršos problemų sprendimo. Utenos miesto darnaus judumo planas (patvirtintas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. TS-278) siekia skatinti tvarius judumo sprendimus, mažinant priklausomybę nuo asmeninių automobilių ir skatinant alternatyvius keliavimo būdus, ypač bevarikliu transportu. Šis projektas tiesiogiai prisidės prie plano tikslų, susijusių su oro taršos mažinimu ir patrauklesnės bei patogesnės aplinkos dviratininkams kūrimu. Taip pat projektas atitinka Utenos miesto darnaus judumo veiksmų plano 3 uždavinio „Plėsti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą“ 3.1. priemonę „Bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas (pėsčiųjų ir dviračių takai), km“. Projektas prisidės prie 2022-2030 m. Utenos regiono plėtros plano, patvirtinto Utenos regiono plėtros tarybos kolegijos 2023 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. KS(T)-4, 1 veiklos „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra regiono miestuose“ 1.4. poveiklės „Bevariklio transporto infrastruktūros plėtra Aukštakalnio mikrorajone, Utenos mieste“ įgyvendinimo. Projekto veiklos atitinka Gairių 3 finansuojamą veiklą „Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra miestuose“, nes numatoma rekonstruoti esamus pėsčiųjų takus Taikos gatvėje ir Vyžuonos parke, juos pritaikant pėsčiųjų ir dviračių eismui, taip sukuriant vientisą bevariklio transporto jungtį tarp gyvenamųjų, viešųjų ir darbo teritorijų bei skatinant darnaus judumo plėtrą Utenos mieste. Projektas prisidės prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“ ir Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane, patvirtintame Europos Komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. SWD (2021) 24, numatytos politinės srities „Transportas“ tikslų įgyvendinimo. Nenumatyta projekto veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darniam vystymuisi, atsižvelgiant į SESV 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip jis suprantamas pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ar Projektas neturi neigiamo poveikio lygių galimybių ir nediskriminavimo HP, įskaitant prieinamumo visiems reikalavimą, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, ar įgyvendinant Projektą laikomasi atitinkamų Chartijos nuostatų laikymosi reikalavimų, nustatytų Gairėse.