Pagrindinė problema, kuri sprendžiama projektu, yra maža atsinaujinančių energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime ir ypač transporto sektoriuje dalis, kurią sąlygoja atitinkamų gamybinių pajėgumų Lietuvoje nebuvimas. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su galutiniu energijos suvartojimu, 2019 m. - 25,5 proc.; 2020 m. – 27,4 proc. Daugiausia kuro ir energijos sunaudojama transporto sektoriuje – apie 40 proc., tačiau energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimas transporto sektoriuje yra dar mažesnis (apie 4 proc. 2019 m. ir 5,5 proc. 2020 m.). Vertinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse Lietuva yra tarp labiausiai atsiliekančių ES valstybių narių. Remiantis 2019 m. duomenimis, Lietuva nuo bendro ES vidurkio (8,8 proc.) atsiliko daugiau kaip dvigubai. Palyginimui – LR Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII-1288 redakcija), įgyvendinant strateginį degalų srities tikslą buvo siekiama, kad iki 2020 metų bent 10 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių pasiūla Lietuvoje apsiriboja biodyzelinu ir bioetanoliu. Tai negali patenkinti augančios kuro ir energijos paklausos ir įsipareigojimų padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Be to, biodyzelino ir bioetanolio trūkumas yra tas, kad jie yra gaminami iš įvairių maistinių kultūrų (cukraus, rapsų ir pan.). Tokie biodegalai, nors ir geresni nei naftos produktai, vis tiek turi neigiamą poveikį aplinkai. Žaliavų auginimas biodegalų gamybai neprisideda prie pavojingų šiltnamio efektą kuriančių dujų kiekio mažinimo, o jų išgavimui naudojamos žaliavos, kurios galėtų būti panaudotos kitur (pvz. maistui ar pašarams). Tuo tarpu pažangiųjų biodegalų Lietuvoje praktiškai niekas negamina, o planuojami gamybiniai pajėgumai net 2030 m. nebus pakankami pasiekti užsibrėžtus alternatyviųjų degalų naudojimo tikslus. Lietuva neturi iškastinio kuro rezervų. Be to, intensyvus iškastinio kuro naudojimas didina poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. Šiame kontekste ypač aktualus tampa atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas. Būtina didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. LR Alternatyviųjų degalų įstatymas numato mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Įstatyme taip pat numatyta, kad ne mažiau kaip 3,5 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Užsibrėžtas projekto uždavinys - išplėtoti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus - tiesiogiai prisidės, kad projekto tikslas būtų pasiektas ir problema / problemos priežastys būtų sumažintos. T.y., projektu numatoma įrengti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus, efektyviau išnaudoti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių potencialą ir padidinti biodegalų pasiūlą Lietuvoje. Projekto tikslas ir uždavinys tiesiogiai prisideda prie strateginių energetikos ir atsinaujinančių išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo bei 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 6.3 uždavinio „Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą bei didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo AEI dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje“ įgyvendinimo, nes siekiama padidinti iš AEI gaunamos energijos dalį (palyginti su galutiniu energijos suvartojimu), bei efektyviau išnaudoti galimų biodegalų potencialą. Projektas nedaro neigiamo poveikio horizontaliems principams ir su jais susijusiems Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimams. T.y., projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami HP, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas Projektu tiesiogiai prisidedama prie darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą (detaliau žr. p. 3.8.3). Projekto įgyvendinimo metu bus sukurta biometano gamybos infrastruktūra. Projekto tikslinėms grupėms bus sudarytos lygios galimybės naudotis projekto rezultatais ir užtikrintas prieinamumas visiems. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos UAB „Citronė“ bus sertifikuota pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų. Sertifikuojama bus pagal International Sustainability and Carbon Certification (ISCC EU) schemą. Sertifikatas bus pateiktas iki 2026-04-15 d.