Projekto iniciavimą paskatino būtinybė spręsti sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ir kokybės problemas Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose. Dabartinėse sistemose dominuoja popieriniai dokumentai, kas apsunkina administracinius procesus, riboja pacientų duomenų prieinamumą ir didina klaidų riziką. Be to, kyla sunkumų aptarnaujant Lietuviškai nekalbančius pacientus, kas mažina jų pasitenkinimą paslaugomis bei sveikatos priežiūros personalo darbo efektyvumą. Projekto reikalingumas grindžiamas dabartinėmis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo problemomis Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų ligoninėse. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos susiduria su dideliais administraciniais iššūkiais dėl popierinių dokumentų naudojimo, kas lemia ilgus procesų vykdymo laikus, didelę klaidų tikimybę ir ribotą duomenų prieinamumą. Popieriniai dokumentai apsunkina duomenų saugojimą ir tvarkymą, be to, jie reikalauja fizinės erdvės ir didelių resursų. Skaitmeninės sistemos įdiegimas leis efektyviau valdyti pacientų duomenis, sumažins administracinę naštą sveikatos priežiūros personalui ir pagerins paslaugų kokybę. Be to, tai padės užtikrinti greitesnę ir patikimesnę informacijos prieigą pacientams bei geresnę komunikaciją su užsienio pacientais, kurie šiuo metu susiduria su kalbos barjeru. Projekte numatoma kompiuterizuoti kelias pagrindines sveikatos priežiūros paslaugų funkcijas, siekiant pagerinti jų efektyvumą ir kokybę. Bus įdiegta elektroninių sutikimų sistema, leidžianti pacientams pasirašyti sutikimus dėl medicininių procedūrų elektroniniu būdu. Tai sumažins popierinių dokumentų kiekį, palengvins jų tvarkymą ir saugojimą, sumažins klaidų tikimybę bei užtikrins greitesnę ir patikimesnę prieigą prie reikiamos informacijos. Kita svarbi funkcija yra dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis konsultantas (chatbot), kuris padės bendrauti su užsienio pacientais. Šis sprendimas, turintis kalbos atpažinimo ir vertimo funkcijas, leis registracijos darbuotojams ir medicinos personalui efektyviau ir tiksliau teikti informaciją bei atsakyti į pacientų klausimus. Tai ypač svarbu, siekiant pašalinti kalbos barjerus ir užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą visiems pacientams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos. Šios problema, susijusios su popieriniais įrašais ir dokumentų valdymu bei konsultacijų teikimu Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, atitinka kelis Lietuvos strateginius dokumentus, kurie pabrėžia būtinybę modernizuoti ir efektyviau valdyti informaciją bei skatina diegti informacinių technologijų sprendimus sveikatos priežiūros srityje. Kai kurie iš šių dokumentų yra: Lietuvos Sveikatos 2014-2025 programa: Ši strategija įvardija poreikį skaitmenizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir procesus, siekiant pagerinti pacientų priežiūrą ir efektyvumą. Skaitmenizavimas, įskaitant įrašų valdymą, yra vienas iš prioritetinių veiksmų šioje strategijoje. 2021 - 2030 metų nacionalinis pažangos planas: Šis planas pabrėžia svarbą skaitmeninės transformacijos visuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūros sektorių. Skaitmenizavimas ir efektyvesnis informacijos valdymas, įskaitant įrašų skaitmenizavimą, yra vienas iš strategijos tikslų. 2022 – 2030 metų Regionų plėtros programa: prisideda prie problemos „2. Atskiriems regionams būdinga didesnė skurdo rizika ir socialinė atskirtis“ sprendimo. Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą.“ Šie strateginiai dokumentai rodo, kad problema, su kuria susiduria Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose dėl popierinių įrašų valdymo, informavimo ir konsultavimo yra svarbi ir atitinka šiuos nacionalinius ir savivaldos planavimo dokumentus, kurie skatina skaitmeninę transformaciją ir efektyvesnį informacijos valdymą sveikatos priežiūros srityje. Projektas apims šias pagrindines veiklas: 1. Elektroninių klientų sutikimų formų parengimas ir integravimas su SPĮ IS. Tai leis sumažinti popierinių dokumentų kiekį ligoninėse bei pagerinti informacijos apie pacientus prieinamumą tarp skirtingų skyrių, padalinių. Parengtos formos apims tokias paslaugas kaip kraujo tyrimai, endoskopiniai tyrimai, vaizdinė diagnostika ir pan. Kadangi formos bus integruotos su ESIS, tai leis efektyviai tvarkyti ir saugoti informaciją. 2. Dirbtinio intelekto pagrindu veikiančio pokalbių konsultanto (angl. chatbot) sukūrimas, galintis realiu laiku versti tekstą bei greitai pateikti norimą informaciją pacientams. Toks sprendimas palengvins pirminį klientų kontaktą su įstaiga bei padės efektyviau valdyti informacijos srautus bei teikti kokybiškesnę paslaugą. Šios skaitmeninės priemonės leis sumažinti administracinę naštą ir perteklinius popierinius dokumentus, padidins informacijos prieinamumą bei pagerins pacientų aptarnavimo kokybę. Skaitmenizavimo sprendimai, kaip šis planuojamas įgyvendinti projektas Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, gali būti pritaikomi ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant optimizuoti darbo procesus, padidinti informacijos prieinamumą ir efektyvumą bei sumažinti administracinę naštą. Tai suteikia galimybę padaryti teigiamą poveikį sveikatos priežiūros sektoriui ir paslaugų teikimo kokybei ne tik šiuose rajonuose, bet ir visoje Lietuvoje. Diegiant skaitmenines paslaugas Jonavos, Kretingos ir Biržų rajonų sveikatos priežiūros įstaigose, viešųjų paslaugų naudą patirs vietos gyventojai. Nauda gyventojams pasireikš dėl efektyvesnio sveikatos priežiūros procesų valdymo ir geresnės aptarnavimo patirties. Pateikiami aiškūs, pamatuojami naudos kriterijai, kuriuos tikimasi pasiekti įgyvendinus projektą: 1) Išaugtų paslaugos ir (ar) jai suteikti reikalingų veiklos procesų atsparumas kibernetinėms grėsmėms – 4 balai; 2) Sumažėtų klaidų teikiant paslaugą tikimybė – 5 balai; 3) Paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikėtų mažiau žmonių – 5 balai; 4) Paspartėtų paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai – 5 balai; 5) Būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika – 5 balai; 6) Padidėtų paslaugos teikimo veiklos procesų skaidrumas – 5 balai; 7) Institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugos gavėjų – 5 balai; 8) Būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas – 5 balai; 9) Mažėtų paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo – 5 balai; 10) Paslaugos gavėjui mažėtų poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugą – 4 balai; 11) Būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugos teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas) – 5 balai; 12) Paslauga taptų lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams – 4 balai; 13) Išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijų teikiamomis paslaugomis – 5 balai; 14) Sumažėtų finansinės paslaugos teikimo veiklos procesų atlikimo sąnaudos – 5 balai; 15) Išaugtų paslaugų gavėjų (sprendimo naudotojų) skaičius – 5 balai; 16) Išaugtų paslaugų gavėjų (sprendimo naudotojų) pasitenkinimas teikiama paslauga – 5 balai. Šie rodikliai padės objektyviai įvertinti skaitmeninimo projektų poveikį ir suteikia aiškų vaizdą apie paslaugų teikimo gerinimą. Projektas atitinka skaitmeninių sprendimų privalomus kriterijus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos 1 priedo lentelėje: (1.1, 2.2, 2.3, 3.1, 3.2, 4.1, 4.3, 5.1, 5.2, 5.3, 7.3, 8.1, 9.1). Projekto prisidėjimas prie horizontalios politikos principų ir ES pagrindinių teisių chartijos reikalavimų Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiamas HP laikymasis. HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.), inovatyvumo (kūrybingumo) (įgyvendinant veiklas vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Nebus numatyti projekto įgyvendinimo veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis HP. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšminga žala nė vienam iš aplinkos apsaugos 6 tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Viešosios paslaugos: 1) Viešojo konsultavimo paslauga; 2) Medicinos paslaugų teikimas;