PROBLEMA 2021 metais vartotojų prekių forumo atlikto tyrimo duomenimis, tik 10 % didžiųjų mažmenininkų parduodamų maisto ir gėrimų produktų turi tvarumo įvertinimą. Didžioji dauguma šių produktų gaminami didelių įmonių, o smulkus ir vidutinis verslas dažniausiai produktų tvarumo įvertinimo neatlieka dėl to, kad jie yra brangūs. Fairtrade sertifikavimas kainuoja nuo 2 000 iki 10 000 JAV dolerių, Rainforest Alliance sertifikavimas kainuoja nuo 1 000 iki 10 000 JAV dolerių, B korporacijos sertifikavimas kainuoja nuo 5 000 iki 50 000 JAV dolerių ir daugelis kitų kainuoja panašiai. Tai sukuria didžiulę sertifikavimo problemą mažoms ir vidutinėms įmonėms, o maisto pramonėje 98 % visų maisto produktų gamintojų yra mažos ir vidutinės įmonės. Jeigu 90 % visų maisto produktų nėra sertifikuoti, negalime tiksliai atsakyti ir suprasti, kokie produktai yra daugiau, o kurie mažiau tvaresnūs. Neturėdami priemonių įvertinti tvarumo susiduriame su didesnėmis problemomis, tokiomis kaip: - Klimato kaita: Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) padarė išvadą, kad žmogaus veikla yra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Maisto gamyba yra vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių, sudaranti apie 26 % visų pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. - Aplinkos būklės blogėjimas: Maisto gamyba taip pat sukelia aplinkos būklės blogėjimą, pavyzdžiui: dirvožemio eroziją, vandens taršą ir miškų nykimą. Tuo tarpu žemės ūkis yra pagrindinė vandens taršos JAV priežastis. - Socialinis neteisingumas: Maisto gamyba taip pat sukelia socialinį neteisingumą, darbuotojų išnaudojimą ir skurdą. Apskaičiuota, kad pasaulinėje maisto sistemoje vergijos sąlygomis dirba virš 40 milijonų žmonių. Neišsprendus maisto tvarumo problemos pasekmės gali būti nepataisomos ir sunkios: - Klimato kaita: Klimato kaita jau dabar neigiamai veikia maisto gamybą, o šis poveikis ateityje turėtų dar labiau didėti. Jau dabar matome, kaip klimato kaita lemia ekstremalesnius orus, sausras ir potvynius, kurie sugadina ūkius ir nusineša žmonių gyvybes. - Maisto trūkumas: Gyventojų skaičiaus augimas ir žemės degradacija, didina maisto trūkumo riziką. - Žala aplinkai: Maisto gamyba gali pakenkti aplinkai, pvz., erozijai dirvožemiui, vandens taršai ir miškų nykimui. Jei šios problemos nebus išspręstos, jos gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą ir gerovę. - Socialiniai neramumai: Maisto nesaugumas ir žala aplinkai gali sukelti socialinius neramumus. Pavyzdžiui, 2011 m. Arabų pavasario sukilimus iš dalies sukėlė aukštos maisto kainos. Be šių bendrųjų pasekmių, taip pat gali būti specifinių pasekmių skirtingoms šalims ir regionams. Dėl visų šių priežasčių turime imtis priemonių dabar, kad išspręstume maisto tvarumo problemą. KODĖL VERTA INVESTUOTI DABAR Turime aiškių įrodymų, kad tvarių ir aplinkai draugiškų produktų paklausa auga. 2022 m. „Nielsen“ atliktos apklausos duomenimis, produktų, kurie kreipėsi dėl tvarumo įvertinimas, skaičius padidėjo 50 %, o 66 % pasaulinių vartotojų yra pasirengę mokėti daugiau už tvarius produktus. Taip pat, vienas iš esminių ateinančio dešimtmečio iššūkių yra perėjimas prie tvarios maisto sistemos. Šiuo metu pasauliniu lygių nėra sprendimo, kuris naudojant dirbtinį intelektą įvertintų maisto produktų tvarumą patikimiau, efektyviau ir ekonomiškiau. Dėl to, turime investuoti dabar į pasaulinį maisto produktų tvarumo įvertinimo sprendimą. Tai yra esminis žingsnis kuriant tvaresnę ateitį visiems KOKIUS RINKOS NEATITIKIMUS PROJEKTAS SPRENDŽIA - Nauja maisto produktų įvertinimo sistema, naudojanti dirbtinį intelektą (DI), gali išspręsti daugybę rinkos neatitikimų, įskaitant: - "Greenwashing": praktika pateikiant klaidingus ar apgaulingus teiginius apie produkto ar paslaugos naudą aplinkai. - Klaidingą reklama: klaidinga reklama, kuria bandoma apgauti vartotoją pateikiant klaidingus ar apgaulingus teiginius apie maisto produktus. - Produktų/ingredientų klastojimas: produktų ir ingredientų klastojimas arba tyčinis produkto pakeitimas taip, kad galėtų pakenkti vartotojams. - Padirbti produktai: padirbti produktai, kurie buvo pagaminti taip, kad atrodytų kaip autentiški produktai. - Neetines darbo praktikos: neetines darbo praktikas sudaro vaikų darbas, priverstinis darbas ir nesaugios darbo sąlygos. - Žalą aplinkai: maisto gamyba gali pakenkti aplinkai, pvz., erozijai dirvožemiui, vandens taršai ir miškų nykimui. - Žiaurus elgesys su gyvūnais: žiaurumas gyvūnams yra tyčinis skausmo ar kančių inflikavimas gyvūnams. SPRENDIMAS Unikali dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikianti maisto produktų tvarumo vertinimo sistema, pagrįsta kiekvieno produkto ingredientais. Tokia sistema įvertintų kiekvieno ingrediento poveikį aplinkai (pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, vandens suvartojimą ir žemės naudojimą), jo socialinį poveikį (pvz., darbo praktiką ir darbo sąlygas) ir maistinę vertę. Ji taip pat įvertintų kilmės šalies poveikį aplinkai ir visuomenei, įskaitant atstumą, kurį maistas turi nukeliauti, kad pasiektų paskirties vietą, ir kilmės šalies aplinkosaugos standartus. Ši reitingavimo sistema veiktu dirbtinio intelekto algoritmų pagrindu, kurie kiekvienam maisto produktui priskirtų tvarumo balą, atsižvelgdamas į visus išvardintus veiksnius. Šis algoritmas būtų kalibruojamas naudojant duomenis iš įvairių šaltinių, pvz., vyriausybinių institucijų, aplinkosaugos organizacijų ir socialinio teisingumo grupių Dirbtiniu intelektu pagrįsto maisto tvarumo įvertinimo procesas: - Duomenų rinkimas: sistema rinks duomenis apie maisto produktus iš įvairių šaltinių: - valstybės duomenų bazių, pramonės ataskaitų ir vartotojų apklausų. Šiuose duomenyse bus informacijos apie produktų sudedamąsias dalis, gamybos praktiką, maistinę vertę ir poveikį aplinkai ir visuomenei. - Duomenų analizė: dirbtinio intelekto algoritmai analizuos duomenis, kad nustatytų maisto produktų tvarumo modelius ir tendencijas, kas leis nustatyti kurie produktai yra tvaresni ir etiškesni. - Produkto įvertinimas: sistema naudoja duomenų analizės rezultatus, kad kiekvienam maisto produktui suteiktų įvertinimą. Įvertinimas bus pagrįstas šiais veiksniais - produkto poveikiu aplinkai ir visuomenei, produkto maistine verte ir produkto gamintojos įmonės skaidrumu. - Galimybė vartotojams prieiti: vartotojai galės pasiekti įvertinimus per patogią vartotojui sąsają - svetainę arba mobiliąją programėlę. Tai leis vartotojams priimti teisingesnius sprendimus dėl perkamų maisto produktų. Tai padės įvertinti produktus novatorišku būdu, suteikdamas galimybę: - Padidinti skaidrumą ir atskaitomybę: sistema vartotojams palengvins galimybę sužinoti apie perkamų maisto produktų poveikį aplinkai ir visuomenei. Tai leis maisto įmonėms atsiskaityti už savo veiklą ir paskatins jas gerinti tvarumo ir etikos praktiką. - Pagerinti vartotojų pasirinkimą: sistema padės vartotojams priimti informuotesnius sprendimus dėl perkamų maisto produktų. Tai padidins paklausą tvarių ir etiškų maisto produktų. - Sumažinti poveikį aplinkai ir visuomenei: sistema padės sumažinti maisto sistemos poveikį aplinkai ir visuomenei, skatindama vartotojus pirkti tvaresnius ir etiškesnius maisto produktus. Dėl to turime investuoti į dirbtiniu intelektu pagrįsta maisto tvarumo įvertinimo sistema dabar. Tai yra vienas iš esminių žingsnių kuriant tvaresnę ateitį visiems. REZULTATAI 1. Dirbtiniu intelektu pagrįsto maisto tvarumo vertinimo sprendimo koncepciją a) Koncepcijos aprašas su techninę specifikacija b) Programinis DI maisto produktų tvarumo vertinimo koncepcijos kodas c) DI maisto produktų tvarumo vertinimo koncepcijos tikslumo vertinimo ataskaita 2. Dirbtiniu intelektu pagrįsto maisto tvarumo vertinimo sprendimo prototipo sukūrimas ir testavimas a) Maisto produktų tvarumo vertinimo prototipo aprašas su techninę specifikacija. b) Programinis DI maisto produktų tvarumo vertinimo prototipo kodas "GitLab" talpykloje. API su dokumentacija ir vartotojo sąsają pasiekiama per internetą. c) DI maisto produktų tvarumo vertinimo prototipo tikslumo vertinimo ataskaita su 10000 unikalių maisto produktų. POVEIKIS HORIZONTALIEMS PRINCIPAMS - Tvarus vystymasis: sistema padės skatinti tvarų vystymąsi, skatindama vartotojus pirkti tvaresnius maisto produktus. Pateikdama vartotojams informaciją apie maisto produktų poveikį aplinkai ir visuomenei, sistema padės sumažinti maisto sistemos poveikį aplinkai ir pagerinti darbuotojų ir ūkininkų gyvenimą. - Lygios galimybės ir nediskriminacija: Pateikdama vartotojams informaciją apie maisto produktų kainą ir maistinę vertę, sistema padės sumažinti maisto nesaugumą ir pagerinti visų vartotojų sveikatą. - Lygybė tarp vyrų ir moterų: sistema padės skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, užtikrinant, kad visi maisto produktai būtų gaminami ir parduodami vyrams ir moterims teisingu ir lygiu būdu. Pavyzdžiui, sistema atsižvelgs į skirtingų gamybos praktikų ir rinkodaros strategijų poveikį vyrams ir moterims. - Informacinės ir ryšių technologijos (IRT): sistema padės skatinti IRT naudojimą, palengvindama vartotojams prieigą prie informacijos apie maisto produktus. Tai apims informaciją apie maisto produktų sudedamąsias dalis, gamybos praktiką, maistinę vertę ir poveikį aplinkai ir visuomenei. - Socialinė sanglauda ir socialinės inovacijos: sistema padės skatinti socialinę sanglaudą ir socialines inovacijas, palengvindama vartotojams rasti jų poreikius atitinkančius maisto produktus. Tai apims prieinamų, maistingų ir tvarių maisto produktų radimą. Sistema taip pat padės skatinti socialines inovacijas, skatindama maisto įmones kurti naujus ir novatoriškus maisto produktus, kurie atitiktų vartotojų poreikius.