Projektu planuojama spręsti problema – netolygiai išvystyta bevariklio transporto sistema Panevėžio mieste. Mieste esantys dviračių takai fragmentiški, trūksta bevariklio transporto sistemos vientisumo. Tai patvirtina ir Panevėžio miesto darnaus judumo plano rengimo metu atlikta analizė, parodžiusi, kad dviračių-pėsčiųjų takų infrastruktūros sujungimas nėra vientisas, atskirose jos dalyse trūksta tam tikrų atkarpų. Esama bevariklio transporto sistema neatitinka vartotojų poreikių, nes nėra užtikrinamas atskirų miesto rajonų pasiekiamumas netaršiu transportu, neužtikrinamos saugios dviračių eismo sąlygos. Tai riboja susisiekimo galimybes tarp gyvenamųjų vietovių ir darbo vietų, atgraso žmones rinktis dviračius vietoj automobilio, o didesnis automobilių naudojimas neišvengiamai lemia su tuo susijusią taršą. Problemos priežastis – kokybiškų dviračių takų trūkumas nesudaro galimybių naudotis bevariklėmis transporto priemonėmis. Šis dviračių infrastruktūros tinklo jungčių trūkumas neleidžia pasiekti tinkamo bevariklio transporto sistemos integruotumo, kuris leistų gyventojams rinktis skirtingus judėjimo būdus, prioritetą teikiant kelionei bevarikliu transportu. Dviračių takų ilgis Panevėžyje 2023 m. pabaigoje siekė 91 km. Savivaldybės administracijos duomenimis, iki 2023 m. buvo atnaujinta apie 34 km dviračių takų, taigi, beveik 2/3 infrastruktūros vis dar nėra sutvarkyta. Poreikį investuoti į dviračių ir pėsčiųjų takus rodo ir miestiečių apklausos. Rengiant Panevėžio miesto darnaus judumo planą atlikta gyventojų apklausa parodė, kad gyventojai nesirenka dviračio kaip susisiekimo priemonės, nes jaučiasi nesaugūs eismo sraute, trūksta pritaikytos infrastruktūros. Apklausos metu didelė dalis gyventojų (atitinkamai 60,0 proc. ir 58,0 proc.) įvardijo užtikrintą dviračių eismo saugumą ir suformuotą vientisą takų tinklą kaip veiksnius, galinčius paskatinti naudotis dviračiu. 2021 m. pabaigoje, rengiant galimybių studiją „Tvarios Panevėžio miesto plėtros strategija“ atlikta apklausa parodė, kad 45,6 proc. panevėžiečių dviračių takų infrastruktūrą vertina kaip vidutinišką, kaip gerą – tik 27,2 proc. Tuo tarpu automobilizacijos lygis mieste didėja – 2022 m., lyginant su 2017 m., 1 000–iui gyventojų tenkantis individualių lengvųjų automobilių skaičius Panevėžyje padidėjo 17,1 proc., nors nuolatinių gyventojų skaičius, vertinant tą patį laikotarpį, sumažėjo 4,1 proc. Taigi esama situacija neatitinka šiuolaikinės visuomenės poreikių, mažina dviračių naudojimo patrauklumą ir neigiamai veikia gyvenamosios aplinkos kokybę. Dėl palankaus reljefo (vyrauja lygumos), gamtinės aplinkos, nedidelio atstumo iki miesto centro, optimalaus miesto dydžio (didelė miesto dalis telpa į 4 km skersmens, t. y. 15 minučių mynimo dviračiu zoną) Panevėžio mieste dviračiai galėtų tapti puikia alternatyva automobiliams, tačiau esama bevariklio transporto infrastruktūra vis dar nesudaro galimybių pasiekti atokiau nuo miesto centro esančių rajonų. Į juos vykstama automobiliu, nes nėra sudarytos sąlygos pasirinkti kitokius susisiekimo būdus. Nesant galimybės patogiai ir saugiai judėti dviračiais kasdieniais tikslais, esminio dviračius kasdieniam susisiekimui naudojančių asmenų augimo tikėtis nerealu. Toliau bus naudojamas variklinis transportas, generuojami eksploatacijos ir taršos kaštai. Problemai spręsti ir prisidėti prie jos priežasties šalinimo inicijuotas projektas „Dviračių arba pėsčiųjų ir / ar dviračių tako Klaipėdos g. (nuo Nemuno g. iki miesto ribos) modernizavimas integruojant į bendrą bevariklio transporto tinklą“. Projektu siekiama integruoti taką į bendrą bevariklio transporto tinklą ir taip didinti miesto gyventojų ir jame besilankančių asmenų galimybes rinktis alternatyvius judėjimo būdus, didinant bevariklio transporto naudotojų skaičių, mažinant gyventojų naudojimąsi automobiliais ir jų sukeliamą taršą bei dviratininkų sužeidimų ir žūčių skaičių. Projekto įgyvendinimas tiesiogiai prisidėtų prie regiono plėtros problemos „Nedarni judumo sistema“ bei giluminės jos priežasties „Nesudarytos galimybės naudotis elektromobiliais ir bevariklėmis transporto priemonėmis“ pašalinimo. Įgyvendinus projektą bus sutvarkyta 2,95 km dviračiams skirtos infrastruktūros (2,62 km pėsčiųjų ir dviračių tako ir 0,33 km dviračių tako). Pėsčiųjų ir dviračių tako pėsčiųjų dalies plotis – 1,5 m., dviračių dalies – 2,5 m. Dviračių tako plotis – 3 m. Statybos darbų rūšis – kapitalinis remontas. Pagrindinės planuojamų darbų grupės: pėsčiųjų ir dviračių tako bei dviračių tako įrengimas, mažosios architektūros elementų įrengimas. Šiuo metu takas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, yra fiziškai susidėvėjęs, prastos kokybės, nėra pritaikytas naudotis asmenims su negalia. Įgyvendinus šį projektą ir lygiagrečiai planuojamus taką kertančių sankryžų rekonstravimo projektus (žr. Investicijų projekto 2.2 skyrių (Priedas Nr. 5)), naujasis takas susijungs su Nemuno g. pėsčiųjų ir dviračių taku, ir tokiu būdu atsiras jungtis su didžiuoju žiedu – pagrindine miesto centro trasa – sudarant vientisą, rišlų ir saugų bevariklio transporto tinklą. Suremontuotas takas bus skirtas susisiekimui ir jungs pagrindines kasdienes funkcines zonas – bus pagerintas gyvenamosios, darbo, paslaugų ir mokymosi vietų pasiekiamumas (takas turės tiesioginę jungtį su miesto rajonu, kuriame veikia žmonių traukos centrai pagrindiniai Panevėžio prekybos ir pramogų centrai, švietimo įstaigos, paslaugų įmonės, pramonės įmonės ir t.t.). Taip pat takas bus pritaikytas naudotis visų visuomenės grupių atstovams. Įgyvendinus projektą, pagerės Panevėžio miesto gyventojų susisiekimo galimybės, sumažės besinaudojančiųjų automobiliais skaičius, CO2 emisijos, taip prisidedant prie taršos mažinimo, aplinkos tausojimo ir jos kokybės gerinimo apskritai.