Šiuo investicijų projektu sprendžiama problema – Lietuvos Respublikoje dar nepakankamai užtikrinamas darnus, švarus ir saugus judumas. Viena iš šios problemos priežasčių – neišplėtota dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra. Dviračių, kaip saugios aplinkai transporto priemonės infrastruktūros ir pėsčiųjų takų plėtra iki šiol yra vienas iš nepakankamai finansuotų Žaliosios krypties prioritetų. Lietuvoje yra dar nepakankamai išvystytas, neremontuotas ir nevientisas (nejunglus) dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas. Nesant tinkamos dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros, sukuriančios prielaidas ŠESD emisijos mažinimui, yra grėsmė, kad didėjant kelių transporto srautams, gali toliau didėti aplinkos tarša. Iššūkiai ir problemos, su kuriomis iki šiol buvo susiduriama tvarios dviračių ir pėsčiųjų takų plėtros srityje: – dėl objektyviai riboto finansavimo dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimo ir plėtros finansavimo, iki 2024 m. tinklas buvo tvarkomas fragmentiškai, didelė tinklo dalis yra fiziškai nudėvėta ir prastos kokybės (šį faktą patvirtino ir Kelių direkcijos (nuo 2024 m. – Akcinė bendrovė „Via Lietuva“) dar 2020 m. atliktas dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros įvertinimas). Todėl dviratininkai dažnai renkasi mažiau saugų važiavimą tiesiog kelių kelkraščiais. Dalyje Lietuvos gyvenviečių nesant vientisų ir sutvarkytų pėsčiųjų takų, gyventojai priversti keliauti pėsčiomis kelių kelkraščiais, o tokios kelionės yra labai nesaugios. – Lietuvoje kritiškai trūksta visiškai naujo dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo, kuris papildytų esamą infrastruktūrą ir užtikrintų šio tinklo Lietuvoje vientisumą. Dėl minėtų priežasčių šio tinklo atnaujinimo ir plėtros srityje reikalingas proveržis skiriant daugiau lėšų ir ypač būtina išnaudoti Europos Sąjungos paramos teikiamas galimybes dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo atnaujinimui. Preliminariai planuojama, kad norint tinkamai atnaujinti ir racionaliai išplėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, nuo 2024 m. iki 2030 m. kiekvienais metais dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir plėtrai reikia skirti iki 40 mln. eurų lėšų ir tokias prielaidas esamu laikotarpiu teikia ES EGADP ir ERPF fondų paramos lėšų investavimo galimybės įgyvendinant Europos Sąjungos fondų 2021-2027 metų programos 3-ojo prioriteto uždavinius. Įrengus dviračių ir pėsčiųjų takus valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2613 Kazlų Rūda-Bagotoji ruože nuo 0,282 iki 1,934 km, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2253 Palanga-Graudūšiai ruože nuo 0,252 iki 1,091 km ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ruože nuo 155,796 iki 157,57 km, bus užtikrintas gyvenamųjų vietovių, darbo vietų, viešųjų įstaigų ir kitų objektų pasiekiamumas bevarikliu transportu. Sukūrus žaliąsias, tausojančias aplinką ir gamtą judumo alternatyvas, gyventojai, nevažinėdami automobiliais ir naudodami draugiškus aplinkai ir gamtai susisiekimo būdus, galės dviračių ir pėsčiųjų takais saugiai nuvykti į darbo vietas, pasiekti reikalingas socialines ir kitas paslaugas. Bus sukurtos prielaidos aplinkos taršos mažinimui. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje kaip viena iš siektinų spręsti problemų nurodoma, kad transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje. Viena iš šios problemos priežasčių: netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra. Iki šiol dviračių takų plėtra šalyje vystyta nesistemingai, dar vis trūksta jungčių tarp jau nutiestų dviračių takų ruožų, planuojant, projektuojant ir tiesiant dviračių takus dažnai neįvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie turėtų eiti, ypatumai, nesuformuotas vientisas dviračių trasų tinklas. Vertinant suformuotą dviračių infrastruktūros tinklą šalyje galima teigti, kad jis yra vis dar fragmentuotas, kad galėtų užtikrinti tinkamas susisiekimo sąlygas dviratininkams, sudaryti sąlygas lankyti turizmo objektus, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas teritorijas pasiekti bevarikliu transportu. Nepakankamai prižiūrimas Europos dviračių takų tinklas, siekiant stiprinti tarptautinius ryšius ir Lietuvos pasiekiamumą bevarikliu transportu. Šiuo metu linijinė dviračių takų infrastruktūra vis dar mažai išnaudojama žaliųjų jungčių kūrimui, dviračių takai ir trasos neįtraukiami į vientisą želdynų sistemą.