Šiuo investicijų projektu sprendžiama problema – Lietuvos Respublikoje dar nepakankamai užtikrinamas darnus, švarus ir saugus judumas. Viena iš šios problemos priežasčių – neišplėtota, prastos būklės esama dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra. Preliminariai planuojama, kad norint tinkamai atnaujinti ir racionaliai išplėtoti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą, nuo 2024 m. iki 2030 m. kiekvienais metais dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimui ir plėtrai reikia skirti iki 40 mln. eurų lėšų ir tokias prielaidas esamu laikotarpiu teikia ES EGADP ir ERPF fondų paramos lėšų investavimo galimybės įgyvendinant Europos Sąjungos fondų 2021-2027 metų programos 3-ojo prioriteto uždavinius. Suremontavus dviračių ir pėsčiųjų takus valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruože nuo 202,914 iki 205,170 km, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruože nuo 51,902 iki 57,366 km, valstybinės reikšmės magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas ruože nuo 6,650 iki 8,548 km, valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys ruože nuo 49,306 iki 54,540 km ir valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ruože nuo 6,171 iki 7,510 km, bus užtikrintas gyvenamųjų vietovių, darbo vietų, viešųjų įstaigų ir kitų objektų pasiekiamumas bevarikliu transportu. Sukūrus žaliąsias, tausojančias aplinką ir gamtą judumo alternatyvas, gyventojai, nevažinėdami automobiliais ir naudodami draugiškus aplinkai ir gamtai susisiekimo būdus, galės dviračių ir pėsčiųjų takais saugiai nuvykti į darbo vietas, pasiekti reikalingas socialines ir kitas paslaugas. Bus sukurtos prielaidos aplinkos taršos mažinimui. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje kaip viena iš siektinų spręsti problemų nurodoma, kad transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje. Viena iš šios problemos priežasčių: netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra. Iki šiol dviračių takų plėtra šalyje vystyta nesistemingai, dar vis trūksta jungčių tarp jau nutiestų dviračių takų ruožų, planuojant, projektuojant ir tiesiant dviračių takus dažnai neįvertinami būtini eismo saugos reikalavimai ar teritorijų, per kurias jie turėtų eiti, ypatumai, nesuformuotas vientisas dviračių trasų tinklas. Vertinant suformuotą dviračių infrastruktūros tinklą šalyje galima teigti, kad jis yra vis dar fragmentuotas, kad galėtų užtikrinti tinkamas susisiekimo sąlygas dviratininkams, sudaryti sąlygas lankyti turizmo objektus, gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas teritorijas pasiekti bevarikliu transportu. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai ir atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projektas atitinka visus aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, projekto veikla atitinka klimato kaitos švelninimo tikslą. Plėtojant dviračiams ir pėstiesiems skirtą infrastruktūrą, bus skatinama bevariklio transporto integracija, sukuriant palankias prielaidas gyventojams rinktis alternatyvų judėjimo būdą naudojant bevarikles transporto priemones. Nenumatoma kurti jokia infrastruktūra, kuri galėtų turėti poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui, taip pat bus laikomasi statybos techninių reglamentų bei kitų teisės aktų reikalavimų dėl efektyvus atliekų surinkimo bei pakartotinio panaudojimo. Įgyvendinant projektą transporto infrastruktūra yra kuriama ir plėtojama laikantis universalaus dizaino principų ir pritaikyta naudotis žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.