Projektas prisideda prie 2009 m. spalio 30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis Nr. 15265/09 patvirtintos Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, atnaujintos Europos Komisijos 2012 m. kovo 23 d. komunikatu Nr. COM (2012) 128, tikslo „Sujungti regioną“. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslas “Sujungti regioną“ nustato transporto politikos srities uždavinį gerinti vidaus ir išorės transporto jungtis. Lietuvoje siekiant efektyviai plėtoti transporto infrastruktūrą ir visą susisiekimo sistemą bei įgyvendinti numatytus uždavinius bei ilgalaikius tarptautinius ir nacionalinius tikslus parengtas Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros iki 2030 m. planas. Projektas prisideda prie jame numatytų iššūkių, tokių kaip nepakankamas pasiekiamumas ir mažas junglumas šalies viduje, augančios transporto sektoriaus ŠESD emisijos (nes tiek dviračiai, tiek viešasis transportas dar nematomas kaip alternatyva asmeniniam automobiliu), netvari kelių infrastruktūros priežiūra. Projektas prisideda prie kelių tinklo plėtros, t. y. bus gerinamas Visagino savivaldybėje esantis dviračių takų tinklas, kad būtų paprasčiau pasiekti darbo vietas, traukos centrus ir paslaugos taškus. Projektas prisideda prie funkcinės zonos strategijos, t. y. funkcinės zonos Visagino savivaldybės, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių teritorijose 2024–2029 m. strategijos įgyvendinimo ir veiksmų plane numatytas 1.1.4. Veiksmas „Darnaus judumo priemonių įgyvendinimas", https://www.visaginas.lt/doclib/6tk5lnuzdkq6hdqnce1wayaqzz5fg58k. Funkcinės zonos VIZA strategijoje nustatyti poreikiai, potencialas, bendros problemų priežastys. Funkcinės zonos VIZA savivaldybėms būdingą problemą – mažėjantis ekonominis potencialas ir aukštas socialinės atskirties lygis – sąlygoja vidiniai funkcinės zonos veiksniai: investicijoms tinkamų pramoninių ir (ar) komercinių teritorijų ir kūrybinėms industrijoms plėtoti reikalingų erdvių trūkumas, neišnaudotas turizmo ir investicijų pritraukimo potencialas, viešųjų paslaugų, mažinančių socialinę atskirtį, trūkumas. Nustatyta silpnybė susijusi su darniu judumu (bendri visų funkcinės zonos savivaldybių poreikiai): 1.4. Ekonominį aktyvumą mažina ribotos darbuotojų judumo galimybės. Funkcinėje zonoje VIZA viešojo transporto paslaugos nėra bendrai koordinuojamos. Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės (2 iš 3 funkcinės zonos savivaldybių) yra didelio ploto, tačiau labai retai apgyvendintos. Visagine, kur sutelkta daugiausiai darbo vietų, neužtikrintos galimybės iš pagrindinių transporto mazgų pasiekti darbo vietas bevarikliu transportu (pvz. dviračiais). Atsižvelgiant į tai, tikslinga Visagino miesto viešuosius transporto mazgus (Visagino geležinkelio stotį, autobusų stotį) dviračiams skirta infrastruktūra sujungti su pramoninėmis, komercinėmis teritorijomis ir viešųjų paslaugų teikimo vietomis ir įrengti dviračių saugyklas, kad į atvykstantieji šias vietas galėtų naudotis bevarikliu transportu. Strategija bei kiti dokumentai patalpinti https://www.visaginas.lt/strateginis-planavimas/strateginiai-veiklos-planai/293. Utenos RPPl nustatyta, kad pagal 2019 m. duomenis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimas 1 gyventojui – gyventojų kelionių įtaka (lengvųjų automobilių, motociklų, mopedų ir viešojo transporto naudojimas) Utenos regione sudarė 1,9 tonos ir tai yra viena iš aukščiausių šio rodiklio reikšmių šalyje. Visagino savivaldybėje gyventojų skaičius kinta nežymiai, o automobilizacijos lygis (individualių lengvųjų automobilių skaičius tenkantis 1000 gyventojų) nuosekliai didėja, nors ir yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis (yra 410, kai Lietuvoje 516, pagal 2023 m. duomenis). Planuojamu Visagino savivaldybės projektu bus sprendžiamos 2022–2030 m. Utenos regiono plėtros plano 4 problemos „Nepatraukli judumo sistema ir nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė“ giluminės priežastys: nepakankamai išvystyta ir nesaugi susisiekimo infrastruktūra, neišvystytas viešųjų paslaugų pasiekiamumas, nepatraukli, nusidėvėjusi, šiuolaikinių gyventojų poreikių neatitinkanti viešoji infrastruktūra. Taip pat bus prisidedama ir prie Plano 3 problemos „Nepakankama aplinkos kokybė“ atskirų giluminių priežasčių – didėjanti oro ir vandens tarša ir nepakankamas atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių naudojimas – mažinimo. Projektas atitinka ir prisideda prie 2017 m. rugsėjo 28 d. Visagino savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-192 buvo patvirtintame Visagino miesto darnaus judumo mieste plane (DJMP) numatytų priemonių įgyvendinimo. 2023 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kartu su Darnaus judumo komisija suderino Visagino miesto DJMP veiksmų plano ir biudžeto plano pakeitimą https://www.visaginas.lt/visagino-miesto-darnaus-judumo-planas/233. Plane išnagrinėti pagrindiniai visų Visagino susisiekimo sistemos naudotojų judumo poreikiai ir surinkti siūlymai, kaip subalansuotai išnaudoti miesto erdvę, esamą infrastruktūrą pritaikant viešajam keleiviniam transportui, pėstiesiems ir dviratininkams. Vienas svarbiausių darnios miesto plėtros ir darnaus judumo aspektų – bemotorio transporto vystymas. Visagino mieste nuo miesto statybos laiko buvo suprojektuotas, tačiau įrengtas ne pilnai dviračių tinklas. Nebaigta išvystyti dviračių takų infrastruktūra, dalis esamos infrastruktūros yra nusidėvėjusi, nėra susisiekimo su pramonės teritorija, Ignalinos atominės elektrinės ir potencialiomis verslo teritorijomis, kuriose planuojama įrengti sklypus investuotojams ir šiuo metu žmonės važinėja pagrindiniai keliais, kas yra labai nesaugu. Būtina didinti eismo saugą mieste – plečiant ir modernizuojant dviračių takų tinklą. Taip pat itin aktualus regione yra infrastruktūros pritaikymas negalia turintiems žmonėms ir diegti universalaus dizaino sprendinius. Siekiant gerinti sąlygas miesto gyventojams, kurti patrauklią aplinką atvykti gyventi ir dirbti Utenos regione, kuriama patraukli susisiekimo infrastruktūra. Projekto įgyvendinimo vieta – Visagino miestas. Projekto veikla - Dviračių takų įrengimas iki priemiesčių/pramonės zonų Visagino savivaldybėje ir dviračių/bevariklio transporto takų tinklo sujungimas. Planuojama įrengti 3 naujus dviračių takus: - Dviračių-pėsčiųjų tako įrengimas (individualių namų kvartale), nauja statyba. Takas bus įrengtas žemės sklypuose Nr. 4400-5904-5699, Nr. 4400-5904-7460, Nr. 4400-5904-8036 (Visagino savivaldybės valstybinės žemės patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose). Projektuojamas ir bus įrengtas bendras pėsčiųjų – dviračių takas su apšvietimu. Dalis tako eis per AB Via Lietuvą priklausantį sklypą žemės sklypo kadastro Nr. 4583/7001:3, unik. daikto numeris 440-2054-3019 (projektuojama ir bus įrengta nuovaža nuo Gervės gatvės į valstybinės reikšmės kelią Nr. 113, Dūkštas – Visaginas, apie 188 m.). Planuojamo įrengti tako bendras ilgis apie 2,33 km. - Dviračių tako su apšvietimu link pramonės teritorijos Karlų k. nuo sankryžos Taikos pr. ir Energetikų g. iki valstybinės reikšmės kelio Nr. 177 (dviračių takas valstybinės reikšmės krašto kelio 113 Dūkštas-Visaginas ruože nuo 8,47 km iki 11,10 km kelio statinyje)) įrengimas, I dalis, kapitalinis remontas. Takas eis palei valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 113, žemės sklypų kadastro Nr. 4583/7001:7, unik. daikto numeris 440-2054-2698 ir Nr. 4583/7001:3, unik. daikto numeris 440-2054-3019 (Partnerio AB Via Lietuva valstybinės žemės patikėjimo teise valdomuose sklypuose). Planuojamo įrengti tako ilgis apie 2,20 km. - Dviračių tako nuo sankryžos Energetikų g. ir Jaunystės g. iki Gulbinio g. Magūnų k. (SB ,,Pavasaris“) Visagino sav. įrengimas, sujungiant Visagino miestą, pramonės teritorijas ir kaimiškas teritorijas, esamo kelio remontas įrengiant dviračių taką. Takas bu įrengtas šalia esamo kelio kadastro Nr. 44/680590 , unikalus daikto Nr. 4400-1006-2854 per žemės sklypą unikalus daikto Nr. 4400-2080-2499 (VĮ Valstybinių miškų urėdija valstybinės žemės patikėjimo teise valdomame žemės sklype). Planuojamo įrengti tako ilgis 1,15 km. Visi planuojami įrengti takai atitiks žmonių su negalia poreikius. Bus numatytas ir atliktas suoliukų, šiukšliadėžių, dviračių stovų, visuomenės informavimo priemonių (informacinių stendų, rodyklių) įrengimas. Taip pat atlikti želdinių sanitarinės būklės gerinimo, augmenijos genėjimo ir medžių gyvybingumo palaikymo darbai, siekiant pagerinti estetinę ir ekologinę vietovės būklę (bus sprendžiama analizuojant situaciją, pagal poreikį).