2022 – 2030 m. Kauno regiono plėtros plane didelis dėmesys skiriamas neigiamam poveikiui klimato kaitai mažinti. Transporto sektorius yra vienas didžiausių klimato taršos sukėlėjų, todėl, siekiant švelninti taršą būtina vystyti netaršią ir bevariklę transporto infrastruktūrą. Kauno regione tik 4 proc. pasirinktų kelionių vykdoma bevariklėmis transporto priemonėmis, kai šalies vidurkis - 5 proc. Kauno regione trūksta išvystytos integralios bevariklio transporto ir pėsčiųjų takų sistemos, todėl tikslinga vystyti vieningą bevariklio transporto ir pėsčiųjų takų tinklą, leidžiantį pasiekti patogiai ir saugiai kelionės tikslą visame Kauno regione. Patogūs, susisiekimui skirti pėsčiųjų ir dviračių takai jungtų gyvenamąsias, darbo, paslaugų vietas ir mažintų transporto sistemos sukeliamą neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai, socialiniam gyvenimui. Kauno miesto savivaldybė (KMS), siekdama prisidėti prie regiono ir Kauno miesto judumo problemų sprendimo yra patvirtinusi darnaus judumo mieste planą. Plane atlikta analizė numato bevariklio transporto naudojimo skatinimą, dėmesį eismo saugai ir saugumui, specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktį, alternatyvių degalų ir aplinką mažiau teršiančio transporto naudojimo ir keliavimo pėsčiomis skatinimą. Aleksotas yra vienas sparčiausiai augančių Kauno miesto mikrorajonų. Remiantis KMS teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2022-2023 metų ataskaita 2019–2023 m. gyventojų skaičius šioje seniūnijoje padidėjo 6,3 proc. (nuo 22395 iki 23911 gyventojų). Šioje miesto dalyje tankėja užstatymas ir gyventojų skaičius, kuriama nauja viešoji ir verslo infrastruktūra, įskaitant besivystantį Aleksoto inovacijų pramonės parką, kuriame iki 2046 m. metų planuojama sukurti 1242 naujų darbo vietų. Atsižvelgiant į šias tendencijas, vis daugiau gyventojų kasdien keliauja tarp Aleksoto ir Centro seniūnijų, tačiau esama infrastruktūra jiems nesudaro galimybių dviračiu ir pėsčiomis kirsti upę saugiai ir patogiai. Siekiant vientiso ir rišlaus bevariklio transporto ir pėsčiųjų takų formavimo Kauno mieste, tikslinga įgyvendinti projektą „Dviračių ir pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Aleksotą statyba“ ir pastatyti dviračių ir pėsčiųjų tiltą, kuris sujungs Aleksoto ir Centro seniūnijose esančius dviračių ir pėsčiųjų takus. Naujojo dviračių ir pėsčiųjų tilto statybai yra parengtas ir patvirtintas techninis projektas, pasirašyta rangos sutartis su AB „Kauno tiltai“. Projektu siekiama finansuoti dviračių ir pėsčiųjų 0,29 km tilto įrengimą. Tilto vieta apims du žemės sklypus, kurių savininkas KMS. Aleksoto pusėje (H. Ir O. Minkovskių g. 31, Kaunas) statomas tiltas ir jo prieigos ir kitu projektu bus prijungtas prie esamo dviračių ir pėsčiųjų tako, o Nemuno saloje (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas) esanti teritorija bus prijungta prie statomo tilto ir sukurs vientisą dviračių ir pėsčiųjų taką. Bus įrengiamas 2,5 m pločio dviračių takas ir 2,5 m. pėsčiųjų takas. Dviračių takas numatomas raudonos spalvos, takai bus atskirti plyšiniu lataku ir 0,2 m pločio granitine, gerai juntama tekstūros juosta, pakelta 2 cm ir pažymėti horizontaliuoju ženklinimu (Gairių 2.11.1.2. „dviračių ir pėsčiųjų takai (kai dviračių ir pėsčiųjų eismas tarpusavyje atskirtas bortu, gerai juntama tekstūros juosta, skirtingomis dangomis ir (ar) dangos spalvomis);“). Projektas atitinka ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatytą politinės srities "Transportas" 2 tikslą "Neutralaus klimato ir nulinės taršos transporto priemonių kūrimas" ir prisideda prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „Sujungti regioną“, kuriuo siekiama užtikrinti didesnę regiono transporto sistemų sąveiką. Projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos horizontaliesiems principams, ES pagrindinių teisių chartijos ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projektas atitinka Kauno miesto darnaus judumo planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-516 ir pakeistą LR susisiekimo ministerijos 2024 m. liepos 11 d. raštu Nr. 2-2332 „Dėl Kauno miesto Darnaus judumo plano keitimo patvirtinimo“. Projektas įgyvendinamas be partnerių. Projekto įgyvendinimui reikalingos paslaugos (techninio projekto parengimas, ekspertizė, projekto vykdymo priežiūra, techninė priežiūra) bus atliekamos ir finansuojamos KMS biudžeto lėšomis. Nuosavas lėšų prisidėjimas užtikrinamas remiantis KMS 2024-02-13 tarybos sprendimu Nr. T-1 "Dėl Kauno miesto savivaldybės 2024-2026 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo", nuoroda: https://www.kaunas.lt/administracija/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/strateginiai-veiklos-planai/ ir KMS 2024-06-11 tarybos sprendimu Nr. T-411 patvirtinta Tvarios Kauno miesto plėtros 2024-2029 metų strategija.