COVID-19 pandemijos sukeltas šokas 2020 m. pradžioje visiškai pakeitė pasaulio ir ES bloko šalių ekonominės raidos perspektyvas. Europos Komisijos 2020 m. rudens prognozėje numatytas didelis ES ekonomikų nuosmukis – prognozuotas 7,4 proc. realiojo BVP sumažėjimas. COVID-19 viruso pandemijos protrūkis pasaulyje 2020 m. pradžioje ir plačiai įvesti ekonominės veiklos ribojimai Lietuvoje pirmąjį metų ketvirtį, antrosios COVID-19 viruso bangos protrūkis ketvirtąjį metų ketvirtį ir, vėlgi, įvesti ekonominiai suvaržymai, turėjo neigiamą poveikį Lietuvos ekonominiams rodikliams. COVID-19 viruso pandemijos aplinkoje Lietuvos ekonomikos augimas 2020 m. buvo neigiamas. 2020 m. pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas Lietuvoje buvo teigiamas – 2,2 proc. per metus; antrąjį metų ketvirtį jis sumenko 4,6 proc.; trečiojo ketvirčio rezultatas taip pat buvo neigiamas – 1,6 proc. Tai lėmė 2020 m. trijų ketvirčių metinį 1,3 proc. ekonomikos nuosmukį. Pagal ūkio sektorius prie ekonomikos kryčio prisidėjo daugelis ūkio veiklų, ypač apdirbamoji gamyba ir paslaugos. Paslaugų sektoriuje didžiausias neigiamas poveikis buvo stebimas G–I veiklose pagal ERVK 2 red. – didmeninės ir mažmeninės prekybos; transporto; apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje, taip pat R–U veiklose – meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, Lietuvos realiojo BVP krytis 2020 m. siekia apie 1,5 proc. Elektroninis verslas, tai – vienas sparčiausiai besivystančių ekonominių sektorių, jo augimas per metus siekia 10–15%. Viena pagrindinių savybių, leidžianti elektroniniam verslui taip plėtotis – lankstumas. Tyrimai (https://www.researchgate.net/publication/339508293_The_Impact_of_E-commerce_on_Economic_Growth_A_Bibliometric_Study) rodo, jog tose šalyse, kuriose informacinės technologijos ir telekomunikacijų (ITT) pritaikomi verslui yra matomas ryškus ekonominis augimas. Taigi, ITT per porą dešimtmečių padėjo žmonijai pasistūmėti nuo minimalios komunikacijos, kaip el. paštas iki aukšto lygio klientų aptarnavimo bei darbo vietų optimizavimo. Tai lemia, jog pagrindinis dabartinio elektroninio verslo tikslas išlieka strateguoti. Paminėtina, jog COVID-19 pandemijos atveju, didelė dalis kompanijų veiklą vykdė nuotoliniu būdu. Pastebėta, jog šiuo periodu ypač verslas plėtojosi per internetinę prekybą, t. y. ypač palankios sąlygos susidarė toms kompanijoms, kurios savo produkciją ar paslaugas galėjo teikti / pardavinėti elektroninėje erdvėje. Dalis verslų negalėjo teikti paslaugų ar gaminti produkcijos nuotoliniu būdu, todėl dėl pandemijos pakankamai stipriai nukentėjo. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/skaitmenine-ekonomika-ir-visuomene-lietuvoje-2020/e-prekyba-imonese), 2019 m. 29,2 proc. (2018 m. – 25,7 proc.) įmonių vykdė e. prekybą, t. y. pardavė prekes ar paslaugas internetu arba kitais kompiuteriniais tinklais. 2019 m. 15,7 proc. (2018 m. – 19,2 proc.) įmonių pardavė prekes ar paslaugas per interneto svetainę arba mobiliosiomis programėlėmis, 14,8 proc. (2018 m. – 10,1 proc.) – per e. prekybos svetaines. 16,4 proc. (2018 m. – 19,8 proc.) įmonių pardavė prekes ar paslaugas internetu arba mobiliosiomis programėlėmis privatiems klientams, 20,8 proc. (2018 m. – 16,5 proc.) – įmonėms, valdžios institucijoms. 2019 m. elektroninius tinklus prekybai (prekėms ar paslaugoms parduoti) naudojo 29,2 proc. įmonių (2018 m. – 25,7 proc.). 2019 m. 36,5 proc. didžiųjų įmonių, 29,3 proc. vidutinių ir 28,9 mažų įmonių pardavė prekes internetu arba naudodamos elektroninių duomenų mainų (EDI) technologijas (2018 m. atitinkamai – 38,6, 31,4 ir 24 proc.). 2019 m. įmonių, vykdžiusių e. prekybą pardavimų e. tinklais apimtis, palyginti su visa apyvarta, sudarė 13,9 proc. ir, palyginti su 2018 m., padidėjo 1,3 proc. punkto. Labiausiai išaugo informacijos ir ryšių (8,5 proc. punkto) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonių (4,3 proc. punkto) pardavimų apimtis.