Plėtros programoje nustatytas pagrindinis uždavinys yra: gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų. Profesinis mokymas yra nepakankamai populiarus tarp mokyklinio amžiaus mokinių. Vienas iš būdų pakeisti susidariusią nuomonę yra aktyvus profesinis orientavimas, patrauklus profesijų reklamavimas, informacijos viešinimas, kad kuo daugiau jaunimo pritraukti į profesinį ugdymą. Tam labai svarbu bendradarbiauti su vidurinėmis mokyklomis, kviečiant jas apsilankyti, pamatyti praktinio mokymo dirbtuves, „pasimatuoti profesiją“. Reikia ieškoti būdų, kaip paskatinti jaunimą rinktis profesijas, kurios yra ir bus reikalingos ateityje ir kurios reikalauja aukštesnio lygio įgūdžių. Švietimo plėtros programoje (2021–2030) nurodyta, kad profesinio mokymo prestižą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Profesinį mokymą kiek dažniau renkasi žemus mokymosi pasiekimus įgiję, paprastai sudėtingesnėje socioekonominėje aplinkoje gyvenantys jaunuoliai. Nepasitikima vidurinio ugdymo programos profesinėse mokyklose įgyvendinimo kokybe, o dėl didelio programų krūvio kartu su bendruoju ugdymu mokantis ir profesijos, mokiniams nesudaromos galimybės rinktis bendrojo ugdymo dalykus išplėstiniu kursu ir pasirengti laikyti valstybinius brandos egzaminus. Nedidėjant profesinio mokymo populiarumui ir jį besirenkančių mokinių skaičiui, gali nepavykti užtikrinti reikiamos paklausos darbo rinkoje. Siekiant patenkinti rinkos poreikius bei įgyvendinti ES Tarybos rekomendacijas būtina sudaryti galimybes mokytis profesinio mokymo programas kartu su bendruoju ugdymu nuo 9 klasės. Modulinės profesinio mokymo programos sudaro galimybę mokiniui įgyti norimos profesijos kvalifikacijos pažymėjimą dar mokantis vidurinėje mokykloje. Dalyvavimas projekte mūsų profesinei mokyklai sumažins finansinę naštą, teikiant profesinį mokymą mokiniams, kurie yra baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir eksperimento tvarka mokosi pagal IV kvalifikacijos lygiui įgyti profesinio mokymo programas. (darbo užmokesčio, komunalinės paslaugos, modulių įgyvendinimui reikiamų medžiagų įsigijimo). Planuojamų įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nefinansuojamos pagal kitus Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus. Dalyvaujant projekte bus laikomasi Horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų. Nebus numatyti apribojimai, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti. Atlikta tikslinės grupės apklausa dėl specialiųjų poreikių. Atliktos apklausos duomenimis yra 5 asmenys su specialiaisiais poreikiais, 4 asmenys turintys vidutinius specialiuosius poreikius ir 1 asmuo didelius specialiuosius poreikius. Bus laikomasi reikšmingos žalos nedarymo horizontaliųjų principų, t. y. tvarūs aplinkos atžvilgiu ir vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088. Įgyvendinus šį projektą netiesioginiais naudos gavėjais galima laikyti visą Lietuvos visuomenę, kadangi didėjant profesinio mokymo patrauklumui ir jo teikiamoms naudoms, tikėtina, gerės požiūris į profesinį mokymą ir jo mokinius. Dėl Pažangos priemonės investicijų profesinis mokymas labiau atlieps verslo poreikius, turės poveikį ekonominiam ir socialiniam poveikiui, profesinio mokymo įstaigos lengviau pritrauks mokinius. Apibendrintai galima manyti, kad Pažangos priemonės įgyvendinimas leis profesinį mokymą pritaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių, taps lankstesnis, o tai leis ekonomikai lengviau prisitaikyti prie įvairaus pobūdžio krizių, poreikių.