Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas Biržų technologijų ir verslo mokymo centre Įgyvendinama

Vyriausybės patvirtintoje 2022–2030 metų Regionų plėtros programoje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei numatytos investicijos. Ši programa prisidės prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano septintojo strateginio tikslo – tvariai ir subalansuotai plėtoti Lietuvos teritoriją bei mažinti regionų atskirtį. Lietuvoje 2024 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis reikšmingai sumažėjo, tačiau nekvalifikuotų bedarbių skaičius vis dar dvigubai viršija kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Todėl išsilavinimas tampa vis svarbesne siektina vertybe, padedančia žmonėms lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje. Pastebėtina, kad Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja jaunimo, kuris yra pasirengęs derinti mokymąsi su profesine veikla. Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, atsižvelgdamas į jaunų žmonių siekį įsilieti į darbo rinką ir mažinti nedirbančių, nesimokančių bei mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičių, siūlo galimybę eksperimentinėje klasėje įgyti konditerio specialybę. Projektu planuojama spręsti šias problemas ir jų priežastis: 1. Nepakankamas profesinio mokymo prieinamumas mokantis pagrindiniame ugdyme. Ribotas profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo integravimas, trūksta lankstumo, leidžiančio kuo anksčiau pradėti mokytis profesijų. Be to, nėra pakankamai efektyvių bendradarbiavimo mechanizmų tarp mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų. Eksperimentinių programų įgyvendinimas leistų mokiniams anksčiau pradėti profesinį mokymą, įgyti praktinių įgūdžių bei geriau pasiruošti karjerai. Tai prisidėtų prie ugdymo kokybės ir efektyvumo gerinimo, o perėjimo laikotarpis nuo mokyklos prie profesinio mokymo reikšmingai sutrumpėtų. 2. Neefektyvus profesinis orientavimas mokyklose. Dėl per mažos praktinės naudos ir menkų žinių apie darbo rinką mokiniai dažnai stokoja motyvacijos tęsti profesinį mokymą. Eksperimentinės programos padėtų greičiau rengti specialistus, atitinkančius darbo rinkos poreikius, didintų jaunimo įsidarbinimo galimybes, o įmonės aktyviau dalyvautų profesinio mokymo procese. 3. Profesinis mokymas dažnai siejamas su mažesniu prestižu. Šį įvaizdį formuoja visuomenėje vyraujantys stereotipai, kad profesinis mokymas yra mažiau vertingas nei akademinis išsilavinimas. Trūksta informacijos apie profesinio mokymo galimybes, karjeros perspektyvas ir sėkmės istorijas. Nepakankamas technologijų atnaujinimas bei nevienoda mokymo kokybė ypač regionuose mažina profesinio mokymo įstaigų patrauklumą. Be to, silpnas ryšys su darbo rinka ir ribotos galimybės tęsti mokslus aukštojoje mokykloje taip pat prisideda prie neprestižinio įvaizdžio. Eksperimentinės programos padėtų gerinti profesinio mokymo įvaizdį, skatintų daugiau mokinių rinktis šį kelią ir stiprintų visuomenės suvokimą, kad profesinis mokymas yra lygiavertė bei svarbi švietimo sistemos dalis. Mokiniai, įgiję kvalifikaciją, įgytų ekonominio saugumo jausmą, didesnį psichologinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, o kūrybiškas skaitmeninių technologijų naudojimas ir tvarumo principų taikymas padėtų formuoti naujas vertybines nuostatas, padedančias efektyviau valdyti iškilusias krizes. Projekto veiklos tiesiogiai prisidėtų prie profesinio mokymo patrauklumo didinimo bei jo atitikties darbo rinkos poreikiams.