Bendrojo ugdymo mokyklų struktūra ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka savivaldybėse turi įtakos mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, tolesniam pasirinkimui, kur mokytis. Valstybės strateginės analizės centro 2019 metais atlikto tyrimo „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“ duomenimis, nuo 2013–2014 mokslo metų iki 2018–2019 mokslo metų dvigubai padaugėjo mokinių, kurie profesinio mokymo įstaigose pasirinko mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir siekė įgyti pagrindinį išsilavinimą, skaičius. Mokinių, kurie rinkosi mokytis tik pagal pirminio profesinio mokymo programas (ISCED 2), skaičius nuolat mažėjo, o 2018–2019 mokslo metais jis buvo 9,5 karto mažesnis už profesinio mokymo įstaigose besimokančių tik pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį mokinių skaičių. 2018 metais 90,5 procento mokinių, įgijusiųjų pagrindinį išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose, tęsė mokymąsi pagal pirminio profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, siekdami įgyti vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tyrimo išvadą, kad profesinio mokymo patrauklumą mažina nepakankama profesinio mokymo programų pasiūla mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, numatyta siekiant bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programų suartinimo vykdyti IV kvalifikacijų lygmens profesinio mokymo programų pritaikymo pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį baigusiems mokiniams pritaikymo eksperimentą. Analogiška situacija su profesinio mokymo patrauklumu (programų sąrašas skurdokas, II ir III lygmens programos nėra patrauklios) baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, lydėjo ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centrą. Eksperimentas, kurio tikslas sudaryti galimybes mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokytis pagal profesinio mokymo programą ir kartu nuosekliai mokytis pagal bendrojo ugdymo programas – pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą, – siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą, vidurinį išsilavinimą ir IV lygio kvalifikaciją, buvo šios problemos sprendimo būdas ne vienoje profesinėje mokykloje, tame tarpe ir VTVPMC. Eksperimento būdu spręsti iškilusias problemas buvo pakviestos dalyvauti tos mokyklos, kurios turi pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies įgyvendinimo, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo turinio integracijos patirtį, reikalingus mokymui(si) išteklius ir pasirengusius bendrojo ugdymo ir profesijos mokytojus. Visus šiuos kriterijus atitiko VTVPMC ir įsijungė į eksperimento pilotavimą. Projektas atitiks horizontaliuosius principus: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo), nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Patvirtiname, kad įgyvendinant planuojamo projekto ,,Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre - III etapas“ (kvietimo teikti PįP numeris 10-047-P) veiklas išlaidos nebuvo ir nėra finansuojamos pagal kitus VTVPMC įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus.