Valstybės strateginės analizės centro tyrimo „Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas“ rezultatai atskleidė, kad profesinio mokymo patrauklumą mažina nepakankama programų pasiūla mokiniams, baigusiems pagrindinio ugdymo pirmąją dalį. Eksperimentinių profesinio mokymo programų įgyvendinimas padeda spręsti profesinio mokymo patrauklumo ir prieinamumo problemą. Tokių programų dėka mokiniai gali vienu metu siekti bendrojo ir profesinio išsilavinimo, taip užtikrinant efektyvesnį mokymosi procesą ir greitesnę integraciją į darbo rinką. Įgyta profesija padeda jaunam žmogui greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje, kadangi profesijos mokytis pradedama dar 9 klasėje. Baigęs eksperimentinę profesinio mokymo programą ir įgijęs vidurinį išsilavinimą kartu su profesija, asmuo gali iš karto pradėti dirbti kvalifikuotą darbą, nes jau turi profesinio mokymo diplomą. Todėl, siekiant populiarinti profesinį mokymą mokinių tarpe, būtina plėsti eksperimentinių programų pasiūlą ir sudaryti patrauklias sąlygas mokytis. Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4 „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.