2023 m. kovo mėn. Europos Komisija pristatė Elektros energijos rinkos reformą. Ją vykdant iš dalies keičiami 2019 m. reglamentai dėl elektros energijos ir 2018–2019 m. direktyvos dėl elektros energijos, taip pat reglamentai dėl apsaugos nuo manipuliavimo rinka didmeninėje energijos rinkoje (REMIT). Pagal naująsias taisykles elektros energijos kainos taps mažiau priklausomos nuo iškastinio kuro kainos. Taip bus sušvelnintas rinkų poveikis vartotojų mokamoms sąskaitoms už elektros energiją. Reformos tikslai: geresnė vartotojų apsauga; didesnis elektros gamintojų pajamų stabilumas; daugiau žaliosios elektros energijos. 2020 m. priimtas ir nuolat atnaujinamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. numato penkias svarbiausias kryptis, kuriomis siekiama mažinti poveikį klimatui: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; energijos vartojimo efektyvumas; energetinis saugumas; energijos vidaus rinkos vystymas; mokslinių tyrimų plėtra bei inovacijų kūrimas. 2022–2030 metų Regionų plėtros programos 6.3 uždavinys reikalauja: užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje. Projekto metu bus kuriama Elektros kainų prognozės sistema. Kuriamas sprendimas įgyvendina Europos Sąjungos ir nacionalinių strategijų tikslus, suteikdamas galimybę stebėti elektros kainos pokyčius trumpuoju ir ilguoju periodu, taip didindamas informacijos prieinamumą vartotojams ir užtikrindamas elektros rinkos skaidrumą. Problemos, kurios iššaukia elektros kainų prognozės sistemos poreikį rinkoje: - Elektros rinkoje nėra kainų prognozavimo paslaugos, todėl sudėtinga įvertinti biržoje pateikiamų elektros kainų realumą, atsiranda terpė manipuliavimui elektros kainomis; - Elektros energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo planavimui svarbi elektros kainų ilgalaikė prognozė; - Elektros energijos tiekėjai neturi galimybės planuoti apkrovų, neturėdami realių duomenų; - Elektros energijos vartotojai negali suplanuoti apkrovų ir atliepti mažų kainų tendencijos didindami elektros energijos suvartojimą; - Elektros tiekėjai piktnaudžiauja kainomis, todėl nukenčia vartotojai arba nukenčia patys tiekėjai, konkuruodami pernelyg žema kaina; - Atsinaujinančios energijos gamintojai nežino savo realių galimybių, negali planuoti pajamų; - Elektros gamintojai negali modeliuoti gamybos apimčių, negali apskaičiuoti pajamų; - Priežiūros institucijos nežino realios elektros kainos, todėl negali užtikrinti rinkos skaidrumo; - Nėra aiškūs reikalingi balansavimo pajėgumai trumpalaikiu ir ilgalaikiu periodu. Elektros kainų prognozės sistema padės spręsti šias problemas elektros rinkoje, pateikdama elektros kainos prognozę trumpuoju (10 d.) ir ilguoju (12 mėn.) laikotarpiu, remiantis faktiniais pagaminamos elektros energijos kiekiais pagal energijos gamintoją ir energijos rūšis (šiluminės elektrinės, atsinaujinančios energijos gamyba), prognozuojamu elektros energijos suvartojimu, aplinkos rodikliais, turinčiais įtakos elektros energijos gamybai (vėjas, saulė, krituliai, aplinkos temperatūra) ir taip užtikrindama elektros rinkos skaidrumą. Elektros kainų prognozės sistemos teikiama socialinė – ekonominė nauda: - Elektros energijos gamintojai turės spaudimą pateikti geriausią pasiūlymą elektros energijos gamybos kiekiui ir kainai; - Elektros energijos vartotojai turės spaudimą pateikti geriausią pasiūlymą elektros energijos vartojimo kiekiui ir kainai; - Bus galimybė išvengti šokinių elektros energijos kainų, saugiau sudaryti ilgalaikes elektros tiekimo sutartis; - Elektros vartotojai matys elektros kainos formavimosi tendenciją, dėl ko galės planuoti elektros vartojimą iš anksto; Elektros gamintojai ir tiekėjai galės planuoti pajamas, atsižvelgiant į ilgalaikes tendencijas ir įvairių rodiklių (pagaminamos energijos kiekiai, suvartojimo prognozės, oro sąlygų įtaka ir pan.) statistiką. Projektas atitinka horizontaliuosius principus: darnaus vystymosi, nes prisideda prie energetikos rinkos skaidrumo; lygių galimybių, įskaitant informacijos prieinamumo visiems užtikrinimą, nes pateikia aktualius duomenis visuomenei; inovatyvumo (kūrybingumo) nes, remdamasis mokslu, diegia naują paslaugą elektros rinkoje.