Projektas tiesiogiai prisidės prie Marijampolės miesto VVG 2024–2029 m. vietos plėtros strategijos 1 tikslo – skatinti socialinę atskirtį patiriančių Marijampolės miesto gyventojų integraciją į visuomenę – ir 1.1 uždavinio – didinti Marijampolės miesto gyventojų socialinę įtrauktį per socialinių paslaugų plėtrą ir sociokultūrines veiklas. Projektas įgyvendins 1.1.2 veiksmą „Sociokultūrinių veiklų organizavimas, didinant socialiai pažeidžiamų asmenų integraciją į visuomenę“. Problema Nr. 1 – sociokultūrinių ir užimtumo paslaugų trūkumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Strategijoje ši problema įvardyta kaip socialinio sektoriaus silpnybė, o 1.1 uždavinio pagrindime nurodoma, kad socialinė įtrauktis turi būti didinama per socialinių paslaugų plėtrą ir sociokultūrines veiklas. Strategijoje taip pat pažymima, kad socialinę atskirtį patiriančioms grupėms trūksta platesnio užimtumo veiklų pasirinkimo, o integracijai svarbu, kad kartu su tikslinėmis grupėmis dalyvautų ir kiti bendruomenės nariai, sudarant galimybes susipažinti, užmegzti ryšius ir dalytis patirtimi. Ši problema Strategijoje konkrečiai įvardyta 2.2 skyriuje „SSGG analizė“ kaip socialinio sektoriaus silpnybė Nr. 1, o jos aktualumas papildomai pagrįstas 2.1 skyriuje „Poreikių ir galimybių analizė“, kuriame nurodyta, kad 45,7 proc. respondentų pasigenda sociokultūrinių paslaugų, tokių kaip kūrybinės dirbtuvės, laisvalaikio organizavimas, grupinio darbo užsiėmimai ar stovyklos. Problema Nr. 2 – socialinių paslaugų trūkumas ir nepilnai patenkinamas poreikis socialiai pažeidžiamoms grupėms. Strategijoje nurodoma, kad Marijampolėje auga socialinių paslaugų poreikis, daugėja nepasiturinčių gyventojų, skurde gyvenančių vaikų ir šeimų. 2018–2022 m. Marijampolės mieste socialinės pašalpos gavėjų skaičius padidėjo 19,46 proc., o 2022 m. jie sudarė 2,33 proc. miesto gyventojų. Skurdo rizikos lygis Marijampolės savivaldybėje 2022 m. siekė 24,9 proc. ir išliko aukštesnis nei šalies rodiklis. Kai kurių socialinių paslaugų poreikis nebuvo pilnai patenkintas, o socialinių paslaugų poreikis 2018–2022 m. augo tokiose srityse kaip krizių įveikimo pagalba, pagalba į namus, dienos socialinė globa ir socialinių įgūdžių ugdymas. Tai rodo, kad be formalių paslaugų reikalingos papildomos mažo barjero bendruomeninės ir sociokultūrinės veiklos. Ši problema Strategijoje konkrečiai pagrįsta 2.1 skyriuje „Poreikių ir galimybių analizė“, kuriame analizuojami skurdo rizikos, socialinės pašalpos gavėjų, socialinių paslaugų poreikio, nepatenkinto paslaugų poreikio ir gyventojų apklausos dėl paslaugų trūkumo duomenys, o 2.2 skyriuje „SSGG analizė“ ji apibendrinta kaip socialinio sektoriaus silpnybė Nr. 3 „Socialinių paslaugų trūkumas ir nepilnai patenkinamas poreikis“. Problema Nr. 3 – ribotas vaikų su negalia ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų įsitraukimas į pritaikytas kūrybines ir bendruomenines veiklas. Strategijos duomenimis, 2018–2022 m. Marijampolės savivaldybėje vaikų su negalia skaičius padidėjo 12,50 proc., o Marijampolės miesto VVG teritorijoje asmenų su negalia skaičius didėjo 2,03 proc. Gyventojų apklausoje 17,8 proc. respondentų nurodė neįgaliųjų saviraiškos galimybių ir užimtumo veiklų trūkumą, o 44,7 proc. – neįgalių asmenų dienos užimtumo centrų trūkumą. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių su negalia skaičius mieste didėjo 16,15 proc., o vaikų su negalia šeimoms nėra teikiamos laikino atokvėpio paslaugos, nors šių paslaugų trūkumą įvardijo 19,2 proc. apklaustųjų. Nacionaliniu mastu problemą patvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys: 2025 m. Lietuvoje vaikų su negalia buvo beveik 19,6 tūkst., t. y. 5,25 proc. daugiau nei 2024 m. Ši problema Strategijoje konkrečiai pagrįsta 2.1 skyriuje „Poreikių ir galimybių analizė“, 5 lentelėje apie asmenų su negalia skaičių, gyventojų apklausos duomenyse apie neįgaliųjų saviraiškos, užimtumo ir dienos užimtumo paslaugų trūkumą, socialinių paslaugų išvystymo rodiklių analizėje dėl laikino atokvėpio paslaugų nebuvimo vaikų su negalia šeimoms ir 11 lentelėje apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių ugdytinių skaičiaus dinamiką. Problema Nr. 4 – emocinės gerovės, pasitikėjimo savimi ir saugių bendravimo erdvių trūkumas jaunimui. Projektas neteiks psichoterapijos ar asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau per sociokultūrines grupines veiklas spręs bendravimo ir socialinių ryšių stoką. LRT 2026 m. straipsnyje apie jaunimo emocinę sveikatą, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nurodoma, kad 1 iš 7 10–19 m. jaunuolių pasaulyje patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o specialistai pabrėžia saugios aplinkos ir ankstyvo sunkumų atpažinimo svarbą. Todėl emocinės gerovės ir savęs pažinimo užsiėmimai reikalingi kaip prevencinė, bendruomeninė ir sociokultūrinė priemonė. Strategijoje ši problema nėra įvardyta emocinės sveikatos terminu, tačiau ji tiesiogiai siejasi su 2.1 skyriuje pateiktais gyventojų poreikio tyrimo duomenimis, pagal kuriuos Marijampolėje trūksta psichologinės pagalbos, konsultavimo ir savipagalbos grupių, taip pat specialiosios socialinės priežiūros paslaugų socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Problema Nr. 5 – socialiai pažeidžiamų jaunų asmenų pasyvus dalyvavimas ir ribotos galimybės patiems prisidėti prie bendruomenės aktyvinimo. Jaunimo reikalų agentūros 2024 m. JST tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad savanorystė jaunuoliams atveria naujas galimybes, skatina imtis veiklų, kurių iki tol buvo bijoma, stiprina pilietiškumo ir savanorystės supratimą, o daugiau kaip pusė dalyvių po savanorystės jaučiasi labiau pasitikintys savimi bendraujant ir geriau dirbantys komandoje. Profesinių kompetencijų tobulinimo centro 2025 m. metodinėje medžiagoje pabrėžiama, kad savanorystė kuria bendruomeniškumą, solidarumą, socialinį kapitalą ir padeda spręsti socialines problemas. Todėl savanorių įtraukimas į tinklalaidžių kūrimą yra socialinės įtraukties, o ne vien viešinimo priemonė. Strategijoje ši problema siejama su 1.1 uždavinio pagrindimu, kuriame nurodoma, kad į socialines paslaugas ir sociokultūrines veiklas turi būti aktyviai įtraukiami socialinę atskirtį patiriantys asmenys ir kiti miesto gyventojai, taip pat su 2.2 skyriaus SSGG stiprybe Nr. 1 „Teigiamas gyventojų požiūris į savanoriškos veiklos vykdymą“, kuri projekte naudojama kaip priemonė socialinei įtraukčiai stiprinti. Papildomai projektas atliepia ukrainiečių bendruomenės narių ir tautinių mažumų integracijos poreikius. UNHCR 2026 m. duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau nei 51 tūkst. laikinosios apsaugos statusą turinčių pabėgėlių iš Ukrainos; integracija vyksta, tačiau išlieka netolygi, todėl svarbi socialinė sanglauda, įtrauktis ir šeimų dalyvavimas bendruomenėje. Marijampolėje šiai grupei aktualios kalbiškai ir kultūriškai prieinamos veiklos. Strategijoje ši grupė nėra išskirta atskiru punktu, tačiau jos poreikiai patenka į 1.2 skyriuje apibrėžtą „kitų socialiai pažeidžiamų Marijampolės miesto gyventojų“ grupę, kurios atskirtis mažinama per prevencines veiklas, socialinių įgūdžių stiprinimą, kompleksines savipagalbos ir užimtumo veiklas, taip pat atitinka Strategijos įvade nurodytą sąsają su migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių socialine ir ekonomine integracija. Problemų priežastys: 1) nepakankama sociokultūrinių veiklų įvairovė ir tęstinumas; 2) veiklos ne visada pritaikytos vaikams su negalia, integracijos sunkumų patiriantiems asmenims ir mažiau galimybių turinčiam jaunimui; 3) trūksta mažo barjero grupinių veiklų, kuriose dalyviai galėtų saugiai bendrauti, kurti ir reflektuoti; 4) trūksta infrastruktūros, leidžiančios veiklas tęsti po projekto; 5) mažiau galimybių turintys jaunuoliai per retai įtraukiami kaip aktyvūs veiklų kūrėjai; 6) skirtingos tikslinės grupės dažnai dalyvauja atskirai. Projekto sprendimo būdas – kompleksinis sociokultūrinių paslaugų paketas. Bus organizuojama: 12 meninių kūrybinių užsiėmimų socialinių ryšių ir saviraiškos stiprinimui; 6 emocinės gerovės ir savęs pažinimo užsiėmimai pasitikėjimui savimi, refleksijai ir tarpusavio palaikymui; 8 fotografijos užsiėmimai vaikams su negalia pritaikytai kūrybinei saviraiškai; tinklalaidžių įrašymo studijos įrengimas jaunų savanorių įtraukimui; 4 tinklalaidžių kūrimo mokymai; savanoriškos veiklos koordinatoriaus darbas savanorių įtraukimui ir ugdomajai savanorystės funkcijai. Bus pasiekta ne mažiau kaip 85 unikalūs dalyviai, įtraukta 15 jaunų savanorių, iš jų ne mažiau kaip 8 mažiau galimybių turintys jaunuoliai, nufilmuota ir paviešinta 20 tinklalaidžių, ne trumpesnių kaip 25 min. Veiklų tikslingumą pagrindžia ir mokslinė literatūra. Čereškevičiūtė ir Ratnikaitė (2023) nurodo, kad sociokultūrinės paslaugos yra laisvalaikio organizavimo paslaugos, mažinančios socialinę atskirtį, aktyvinančios bendruomenę ir sudarančios sąlygas bendrauti, dalyvauti grupinėse veiklose bei užsiimti mėgstama veikla. Straipsnyje, remiantis Spierts (2003), sociokultūrinė veikla siejama su rekreacija, švietimu, menu ir kultūra bei bendruomenės kūrimu. Autorių išvados rodo, kad grupinė meninė veikla gali būti naudojama kaip bendravimo poreikio tenkinimo priemonė, padeda dalyviams atsipalaiduoti, jaustis grupės dalimi, išreikšti save ir stiprinti socialinius ryšius. Tinklalaidžių kūrimas taikomas kaip šiuolaikinė sociokultūrinė priemonė, nes jauni žmonės veiks grupėje, planuos temas, kalbės apie bendruomenei aktualius klausimus ir per bendraamžių kuriamą turinį pasieks platesnę auditoriją. Projektas atitinka PFSA: 2.1.1.1 – bendrųjų socialinių paslaugų, įskaitant sociokultūrines paslaugas, ir kitos reikalingos pagalbos teikimą; 2.1.1.3 – socialinę atskirtį patiriančių gyventojų socialinių ryšių bendruomenėje stiprinimą, organizuojant užsiėmimus ir kitas veiklas; 2.1.5 – savanoriškos veiklos skatinimą, savanoriškos veiklos atlikimo organizavimą ir savanorių ugdomąją veiklą, reikalingą 2.1.1 veikloms įgyvendinti.