Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategijoje socialinių įgūdžių stoka ir motyvacijos trūkumas įvardyti kaip pagrindinės socialinės rizikos priežastys mieste. PS duomenimis, 2022 m. Klaipėdos rajone socialines paslaugas gavo 1 059 mažiau galimybių turintis jaunimas ir 3 141 senyvo amžiaus asmuo – abiejų grupių rodikliai nuo 2019 m. nuosekliai auga. Socialinę riziką patiriančių šeimų, kurioms taikyta atvejo vadyba, skaičius 2018–2022 m. išaugo nuo 42 iki 115. Gargždų mieste 2022 m. registruotos 153 tokios šeimos, kuriose augo 266 vaikai. VPS SSGG analizėje kaip tiesiogine silpnybe įvardyta, kad „trūksta paslaugų koncentracijos, jungties, kompleksinio paslaugų teikimo" ir kad dėl to „neužtikrinami mažiau galimybių turinčių gyventojų socialiniai, fiziniai, psichologiniai ir sveikatinimosi poreikiai". VPS rengimo metu pati bendruomenė identifikavo emocinio palaikymo centro poreikį – tikslinėms grupėms: jaunimui, senjoroms, asmenims, patiriantiems stresą, įtampą ir vienatvę. Nepaisant šių aiškiai identifikuotų poreikių, Gargždų mieste emocinės ir socialinės gerovės srityje dominuoja pavieniai, tarpusavyje nesusiję užsiėmimai be tęstinumo ir nuoseklios programos. Skirtingoms amžiaus grupėms siūlomos atskiros veiklos, o sistemingo, ilgalaikio emocinių ir socialinių kompetencijų ugdymo trūksta. Tai neigiamai veikia ir projekte pasirinktas 3 tikslines grupes: Mažiau galimybių turintis jaunimas, augantis socialiai nepalankioje aplinkoje, dažnai stokoja emocinės paramos ir susiduria su emocijų valdymo sunkumais, pasitikėjimo savimi stoka bei socialine atskirtimi. Jų tėvai ir globėjai – ypač iš daugiavaikių ar socialinę riziką patiriančių šeimų – turi norą kurti palaikančią šeimos aplinką, tačiau stokoja praktinių bendravimo ir emocinio reguliavimo įrankių. Vyresnio amžiaus miesto gyventojai dažnai patiria vienišumą ir socialinę izoliaciją, o galimybių dalyvauti prasmingose ugdomosiose veiklose jiems siūloma mažai. Jei ši problema nebus sprendžiama, socialinė atskirtis Gargždų mieste gilės: jaunimas, neįgijęs emocinių ir socialinių įgūdžių, sunkiau integruosis į bendruomenę ir darbo rinką; šeimos, stokojančios konstruktyvaus bendravimo įrankių, išliks socialinės rizikos grupėje; senjorai toliau patirs izoliaciją. Investicija į šį projektą – tai investicija į prevenciją: stiprinant emocinius ir socialinius gebėjimus, sumažinamos ilgalaikės socialinių paslaugų ir intervencijų išlaidos. Projektas „Emocinių ir socialinių įgūdžių akademija Gargždų miesto bendruomenei" šią problemą sprendžia per tęstinę trijų tarpusavyje susijusių modulių programą trims tikslinėms grupėms: mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, suaugusiems jų tėvams (šeimoms patiriančioms socialinę riziką), senjorams. Vienos grupės programą sudaro 9 užsiėmimai, kuriuose dalyvaus ne mažiau 25 unikalių dalyvių: 1) emocinio atsparumo seminarų ciklą (3 praktiniai - patyriminiai mokymai po 5 val.), nesmurtinės komunikacijos seminarų ciklą (3 praktiniai - patyriminiai mokymai po 5 val.) ir neuroedukacijos kūrybinių dirbtuvių ciklą (3 praktinės dirbtuvės po 5 val.). Tokia struktūra tiesiogiai atsiliepia į VPS identifikuotą paslaugų fragmentiškumo problemą – vietoj pavienių renginių siūloma nuosekli, ilgalaikio poveikio programa trims skirtingoms tikslinėms grupėms vienu metu. Projektas tiesiogiai prisideda prie Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategijos 1.2.1 veiksmo „Plėtojimas ir vystymas iniciatyvų skirtų – socialiai ir (arba) ekologiškai atsakingų, ekonomiškai gyvybingų Gargždų miesto gyventojų ugdymui" įgyvendinimo. Emocinių ir socialinių įgūdžių akademija yra būtent tokia nauja, Gargždų mieste iki šiol sistemingai neteikta ugdomoji iniciatyva, kuria formuojami socialiai atsakingi ir ekonomiškai gyvybingi miesto gyventojai. Stiprindama emocinį atsparumą, nesmurtinės komunikacijos ir savireguliacijos gebėjimus, programa ugdo dalyvių – mažiau galimybių turinčio jaunimo, jų šeimų ir senjorų – socialinę atsakomybę: gebėjimą konstruktyviai bendrauti, spręsti konfliktus be smurto ir prisiimti atsakomybę už savo bei bendruomenės gerovę. Kartu projektas prisideda prie gyventojų ekonominio gyvybingumo – jaunimui įgyti socialiniai ir emociniai įgūdžiai gerina jų integraciją į darbo rinką, o šeimoms padeda kurti stabilesnę, savarankišką aplinką ir mažina priklausomybę nuo socialinių paslaugų. Tokiu būdu projektas įgyvendina 1.2.1 veiksmo esmę – per konkrečią, tęstinę ugdomąją iniciatyvą plėtoti atsakingesnės, atsparesnės ir savarankiškesnės Gargždų miesto bendruomenės formavimą. Projektas prisideda prie darnaus vystymosi horizontaliojo principo įgyvendinimo – stiprina socialinę įtrauktį ir mažina socialinę atskirtį. Veiklos organizuojamos laikantis lygių galimybių ir nediskriminavimo principo: jos atviros visiems dalyviams nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties, o seminarų erdvės bus lengvai pasiekiamos. Nesmurtinės komunikacijos ir neuroedukacijos metodų taikymas atspindi inovatyvumo principą – tai šiuolaikiniai, mokslu pagrįsti metodai, kurie Gargždų mieste iki šiol nebuvo sistemingai taikomi socialiai pažeidžiamoms grupėms. Projektas atitinka ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslą „padidinti gerovę", prisidėdamas prie socialinės sanglaudos ir gyvenimo kokybės gerinimo.