Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje tarp Rokiškio miesto ir Bajorų kaimo trūksta kokybiškos, saugios ir vientisos pėsčiųjų bei dviračių takų infrastruktūros. 1,968 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, einantis greta valstybinės reikšmės kelio Nr. 3601 Rokiškis–Juodupė–Onuškis–Ilzenbergas, yra fiziškai nusidėvėjęs, vietomis sunykęs ir nepraeinamas, netolygiai išsidėstęs. Danga nelygi, suskilusi, ištrupėjusi, vietomis įgriuvusi, užaugusi žole ir krūmynais, todėl neatitinka pėsčiųjų ir dviratininkų saugos reikalavimų ir nesudaro vientisos jungties tarp miesto ir priemiesčio gyvenvietės. Dėl to pėstieji priversti eiti kelkraščiu arba važiuojamąja kelio dalimi, o dviratininkai dalijasi erdve su automobiliais, kas sudaro tiesioginę eismo įvykių riziką, ypač tamsiuoju paros metu ir žiemą. Maršrutas netinkamas rekreacijai ir kasdieniam naudojimui, mažina judumo patrauklumą, skatina gyventojus rinktis automobilį, didina oro taršą ir triukšmo lygį. Minėtų problemų priežastis – nepakankamas dėmesys bevariklio transporto (pėsčiųjų ir dviračių) poreikiams rajono priemiesčių jungtyse. Rokiškio–Bajorų takas dešimtmečius nebuvo kapitališkai remontuotas, jo būklė nuolat prastėjo ir nebeatitinka šiuolaikinių saugos, patogumo ir darnaus judumo reikalavimų. Rokiškio rajono savivaldybė yra pripažinusi būtinybę atnaujinti šią infrastruktūrą ir pagerinti saugaus judumo sąlygas miesto prieigose ir priemiesčiuose. Šis projektas tiesiogiai sprendžia nurodytas problemas – atnaujindamas 1,968 km pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpą ir sujungdamas ją į vientisą, saugią ir patogią susisiekimo sistemą tarp Rokiškio miesto ir Bajorų kaimo. Sprendžiamos vietos problemos glaudžiai siejasi su nacionaliniu darnaus judumo iššūkiu. 2022–2030 m. Susisiekimo plėtros programos pažangos priemonėje Nr. 10-001-06-01-02 „Skatinti darnų judumą“ konstatuojama, kad transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro teršalų dalį Lietuvoje. Viena pagrindinių priežasčių – netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra, ypač regionuose ir priemiesčiuose. Tai reiškia, kad, neužtikrinus saugių alternatyvų, gyventojai priversti naudotis taršiomis transporto priemonėmis. Įgyvendinamas Rokiškio pėsčiųjų ir dviračių tako projektas atliepia nacionaliniu mastu įvardytą problemą – gerina infrastruktūrą ir mažina automobilinio transporto poreikį. Projektas prisideda prie Susisiekimo ministerijos 6.1 uždavinio sprendimo – skatinti darnų judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą. Projekto poreikis pagrįstas tiek esamos infrastruktūros būkle, tiek objektyviais judumo duomenimis. Rokiškio rajono savivaldybės administracija parengė dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros vystymo projektą, pagal kurį iki 2026 m. birželio mėn. numatyta atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Rokiškio miesto iki Bajorų kaimo (1,968 km). Šis takas, esantis už miesto ribų ir sudarantis pagrindinę jungtį su viena didžiausių Rokiškio priemiesčio gyvenviečių, yra kritinės būklės ir reikalauja kapitalinio remonto, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus judėjimas tarp Rokiškio miesto ir Bajorų kaimo. Pagal Lietuvos statistikos departamento 2024 m. duomenis, Rokiškio mieste gyvena apie 11 300 gyventojų, o pagal oficialius seniūnijos duomenis Bajorų kaime – 503 gyventojai. Bajorai yra viena didžiausių Rokiškio priemiesčio gyvenviečių, iš kurios kasdien vykstama į miestą darbo, ugdymo, sveikatos priežiūros, prekybos ir laisvalaikio paslaugų tikslais. Savivaldybės apklausos rodo, kad daugiau kaip 60 % gyventojų kasdien įveikia iki 3 km atstumus, kurie galėtų būti saugiai pasiekiami pėsčiomis ar dviračiu. Tačiau dėl nesaugios infrastruktūros žmonės priversti rinktis automobilį. Plėtros programų rodikliai liudija bendrą poreikį plėtoti dviračių ir pėsčiųjų takus savivaldybėse. Pagal pažangos priemonės „Skatinti darnų judumą“ stebėsenos rodiklius iki 2029 m. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione numatyta nutiesti ar atnaujinti beveik 100 km dviračiams skirtos infrastruktūros. Tai rodo, kad dabartinis takų tinklas yra nepakankamas – panaši situacija būdinga daugeliui savivaldybių, įskaitant ir Rokiškį. Konkretūs Rokiškio savivaldybės duomenys patvirtina atotrūkį – dviračių takų ilgis yra nepakankamas, todėl papildomi 1,968 km naujai suremontuoto tako sudarys reikšmingą prieaugį ir sujungs miesto bei priemiesčio teritorijas į vientisą, saugią judumo ašį. Fizinis nusidėvėjimas taip pat pagrįstas statistiškai – savivaldybės inžinerinių apžiūrų metu fiksuoti dangos defektai, deformacijos, duobės ir nutrūkusios atkarpos. Dėl to projektas įtrauktas į 2025–2027 m. prioritetinį tvarkytinų objektų sąrašą. Projektas atitinka Rokiškio rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2030 m. priemonę Nr. 4.1.3.1 „Dviračių, pėsčiųjų ir kito bevariklio transporto takų, kelių ir susijusios infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra“. Šis tikslas numato užtikrinti patogų, saugų ir aplinkai draugišką susisiekimą miesto ir priemiesčio teritorijose, mažinant automobilių srautą ir skatinant žalią mobilumą. Nesprendžiant minėtų infrastruktūros problemų, lauktų neigiamos pasekmės aplinkai, visuomenei ir ekonomikai. Visų pirma, didėtų oro tarša: neturint patogios alternatyvos automobiliui, gyventojai ir toliau būtų priversti važiuoti automobiliu net trumpu atstumu tarp Rokiškio miesto ir Bajorų kaimo, o tai didintų išmetamųjų teršalų koncentraciją. Antra, pablogėtų mobilumas ir eismo sauga. Pėstieji būtų priversti ir toliau žengti kelkraščiu ar važiuojamąja dalimi, kas keltų riziką jų saugumui ir trikdytų transporto srautus valstybinės reikšmės kelyje. Tai reikštų prastą susisiekimą vietos lygmeniu: dalis Bajorų gyventojų gali būti „atkirsti“ nuo miesto centro ar paslaugų, jei neturi automobilio arba negali saugiai nueiti ar nuvažiuoti dviračiu. Tęsiantis dabartinei padėčiai, ilgainiui mažėtų gyventojų fizinis aktyvumas. Visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad per mažas fizinis aktyvumas yra reikšminga problema – jis prisideda prie 8,5 % visų 15–75 m. amžiaus gyventojų mirčių Lietuvoje. Esant nesaugiai aplinkai vaikščiojimui ar važiavimui dviračiu, kasdienė mankšta, integruota į keliones, neįvyksta. Ilgainiui tai gali lemti didesnį sergamumą lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, diabetu, nutukimu) ir didesnes sveikatos apsaugos išlaidas. Socialiniu požiūriu, nesprendžiama problema reikštų tolesnę nelygybę: judumo galimybės liktų ribotos neįgaliesiems, senjorams, vaikams ir gyventojams, neturintiems automobilio. Galiausiai, ekonominės pasekmės pasireikštų sumažėjusiu Rokiškio rajono patrauklumu investicijoms ir turizmui. Šiuolaikiniai miestai, priemiesčiai ir kaimai vis dažniau vertinami pagal darnaus judumo infrastruktūros išvystymą. Jei nebus investuojama į pėsčiųjų ir dviračių takus, Rokiškio rajonas rizikuos atsilikti nuo kitų savivaldybių ir prarasti galimybę pritraukti jaunų šeimų, verslų ir gyventojų, vertinančių gyvenimo kokybę ir tvarią aplinką. Turizmo srityje nesaugi ir nepatraukli infrastruktūra ribotų rekreacinių objektų ir kaimo turizmo paslaugų pasiekiamumą, dėl to mažėtų lankytojų srautai ir vietos ekonominis aktyvumas.