Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti Jungtiniu projektu – elektros energijos gamybos ir jos suvartojimo režimų nesuderinamumas, neigiama gaminančių vartotojų ir gamintojų skaičiaus augimo įtaka įtampos skirstomajame tinkle svyravimams, maža atsinaujinančių energetikos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime. Elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis, palyginti su Lietuvos bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, sudaro 20,17 proc. (2020 m.). 2023 metais ženkliai kritusios saulės elektrinių modulių ir kitos susijusios įrangos kainos lėmė elektros energiją gaminančių vartotojų skaičiaus padidėjimą. 2024 m. kovo mėnesio pradžios duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius išaugo iki beveik 96 tūkst., o jų generuojama galia viršija 1 GW, kai bendra visos šalies saulės elektrinių galia yra 1,2 GW. Atsižvelgiant į tai, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių priklauso nuo gamtinių sąlygų, todėl dažnu atveju nėra užtikrinamas nenutrūkstamas energijos tiekimas, o maksimalus elektros energijos generavimas nesutampa su jos vartojimo laiku. Siekiant perteklinę energiją sukaupti intensyvios elektros generacijos metu, o nesant elektros generacijos iš atsinaujinančių energijos išteklių arba esant jai nepakankamai būtina diegti kaupiklius. Kaupimo įrenginių diegimas leistų plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir optimizuotų energijos resursų išnaudojimą. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 6.32 papunktį, kuriame numatyta „Plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, kad 2025 m. būtų įrengta iki 1,2 GW galios vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių, ir skatinti energijos kaupimo įrenginių diegimą namų ūkiuose, įmonėse ir atsinaujinančių energijos išteklių bendrijose, užtikrinant efektyvų ir tikslinį elektros tinklo naudojimą bei naujų balansavimo sprendinių diegimą“. Taip pat elektros energijos kaupimo įrenginių diegimas skatintų Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimą taip prisidedant prie Europos siekio tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. 2020 m. Kauno technologijų universiteto Elektros energetikos sistemų katedros atliktos Energijos kaupimo technologijų identifikavimo ir elektros kaupimo sistemos optimalių techninių parametrų nustatymo studijos duomenimis 98% visos įrengtos suminės galios (173 GW) kaupiama naudojant hidroakumuliacinių elektrinių pagalba, tačiau jos nėra orientuotos į buitinius vartotojus – t. y. nepadeda suderinti elektros energijos gamybos ir jos suvartojimo režimų. Siekiant padidinti gaminančių vartotojų skaičių ir galimybes suvartoti visą pasigamintą elektros energiją, turi būti skatinamos investicijos į buitinius elektros energijos kaupimo įrenginius. Šio Jungtinio projekto įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų pasiekimo. Aukščiau įvardytai problemai spręsti 2021-2027 Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioritete „Žalesnė Lietuva“ nustatytas uždavinys „Skatinti atsinaujinančiąją išteklių energiją pagal Direktyvą (ES) 2018/2001, įskaitant joje nustatytus tvarumo kriterijus“ – kuris skatina atsinaujinančių energijos išteklių didesnį naudojimą elektros, šilumos, pramonės sektoriuose, kas atitinka Jungtinio projekto tikslą, t.y. padidinti ir optimizuoti vietinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių naudojimą, mažinant elektros energijos gamybos ir jos suvartojimo režimų nesuderinamumą. Taip pat Jungtinis projektas prisidės prie Nacionalinio pažangos plano 6.3 uždavinio „Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą bei didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje“. Projektu diegiami elektros energijos kaupimo įrenginiai kaups perteklinę energiją intensyvios elektros generacijos metu, o nesant elektros generacijos iš atsinaujinančios energijos įrenginių arba esant jai nepakankamai, bus naudojama kaupimo įrenginyje sukaupta energija. Kaupimo įrenginiai sukurs sąlygas iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją naudoti ir tuo metu, kai tokios elektrinės energijos negeneruoja, todėl šiuo projektu paskatins elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimą ten, kur ji yra gaminama, kas atitinkamai sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus Jungtinį projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė Jungtinio projekto nauda. Sumažintas elektros energijos gamybos ir jos suvartojimo režimų nesuderinamumą užtikrins sklandesnę atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 4 MWh Sostinės regione ir 4 MWh Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įrengus elektros energijos kaupimo įrenginius, padidės vietinės elektros energijos sistemos patikimumas ir jos gamyba, vartotojai energiją gamins efektyviau (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), kas tiesiogiai įtakos aplinkos taršą. Jungtinio projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant elektros energijos kaupimo įrenginius savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus Jungtinį projektą: iš atsinaujinančių išteklių pagamintą ir elektros energijos kaupimo įrenginiuose sukauptą elektros energiją naudos apie 265 Sostinės regiono ūkių (darant prielaidą, kad viso apie 4 MW instaliuotos galios ir namų ūkiai įsirengs 15 kWh ir didesnės talpos, bet me daugiau kaip 100 kWh talpos, elektros energijos kaupimo įrenginius) ir 265 Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono namų ūkių (darant tą pačią prielaidą), kas leistų optimizuoti elektros energijos gamybos ir jos suvartojimo režimus ir netiesiogiai leis padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant Jungtinį projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Jungtinio projekto veikla - bet kokios talpos, bet mažesnės nei 100 kWh talpos, elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimas fizinių asmenų, tapusių gaminančiais vartotojais, namų ūkiuose, kuriuose yra įrengta prie elektros vartojimo objekto elektros įvado prijungta elektrinė. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus Jungtinio projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, JP ir JP projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: · Klimato kaitos švelninimas ir Prisitaikymas prie klimato kaitos – investicijomis bus skatinamas įrengti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos ir nesuvartotos elektros energijos kaupimo sprendimus. JP veiklos prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo (žmonėms, gamtai ar turtui), todėl laikoma, kad tokiu būdų bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo; · Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą; · Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – JP įgyvendinimo metu bus įrengiami nedidelės talpos elektros energijos kaupimo įrenginiai, kurie naudojami privačiuose namų ūkiuose ir kuriems nereikia specialių galios leidimų, laikomi buitine elektros ir elektronine įranga. Atsižvelgiant, kad naudojama įranga nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą; · Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – planuojamos įgyvendinti JP veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą; · Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – elektros energijos kaupimo įrenginys, jį tinkamai laikant ir eksploatuojant, neišskiria taršos, kuri galėtų sunaikinti ar trikdyti saugomas augalų, grybų ar gyvūnų rūšis. Elektros energijos kaupimo įrenginys turės būti įrengtas tik atitinkamos paskirties pastate arba sodyboje. JP projekto vykdytojas, kurio elektros energijos kaupimo įrenginys bus įrengtas saugomose teritorijose, turės užtikrinti, kad įrengiant elektros energijos kaupimo įrenginį nebus sunaikintos ar trikdomos saugomos augalų, grybų ar gyvūnų rūšys.