Viena iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 problemų yra Gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas. Šiuo projektu būtų prisidedama prie minėtos problemos sprendimo – būtų patikrinta idėja pagal „Europos horizontas“ programos 2025-2027 m. strateginį planą. Idėja apima fluorescuojančio baltymo įvedimą į sfingomonadų grupės bakterijas ir pritaikymą aromatiniais junginiais indukuojamų sistemų įvertinimui, bei pilnos ląstelės biojutiklių vystymui su galimybe kiekybiškai įvertinti aromatinius junginius. Sfingomonadų bakterijų grupei priskiriamos alfaproteobakterijos esančios Sphingomonadaceae ir Erythrobacteraceae šeimose. Gilinantis į mokslinę literatūrą buvo pastebėtas sfingomonadų potencialas bioremediacijoje, šios bakterijos dažnai aptinkamos užterštoje aplinkoje ir gali metabolizuoti teršalus, tokius kaip pesticidai (Sharma et al. 2021; Li et al. 2020), policikliniai aromatiniai junginiai (Jiang et al. 2022; Al Farraj et al. 2021; Li et al. 2023; Dinh et al. 2023; Mutter et al. 2021), bisfenolis A (Jung et al. 2021), organofosfatai (Yu et al. 2023), sunkieji metalai (Mahbub et al. 2016; Lee at al. 2023; Cheng et al. 2021) ar kiti lakieji organiniai junginiai (Singh et al. 2023; Larke-Mejia et al. 2020). Paminėti teršalai yra kenksmingi žmogaus ir gyvūnų sveikatai, kai kurie iš jų yra įvardinti kaip kancerogenai, kaip pvz. policiklinis aromatinis junginys benzopirenas ar pesticidai pentachlorofenolis ir gamma-heksachlorocikloheksanas. Šie teršalai yra tirpūs ir labai stabilūs vandenyje, gali lengvai paplisti aplinkoje, patekti į vandens telkinius (IARC Working group on the evaluation of carcinogenic risks to humans, 2008; Flood et al. 2018). Iki šiol buvo pasiektas ne mažas progresas siekiant suprasti aromatinių junginių katabolizmą sfingomonadose, tačiau genetinės inžinerijos ir biotechnologijos pritaikymas iki šios nėra išplėtotas šiose bakterijose, lyginant su tokiais modeliniais mikroorganizmas, kaip E. coli ar S. cerevisiae. Taip pat nėra sukurta sintetinės biologijos įrankių sfingomonadoms, paremtų indukuojamomis genų ekspresijos sistemomis ir tinkamų stebėti ir kontroliuoti genų ekspresiją ir aromatinių junginių metabolizmą. Sphingobium sp. SYK-6 kamienas yra plačiausiai ištyrinėtas iš sfingomonadų grupės bakterijų (Kamimura et al. 2010; Kasai et al. 2012; Kamimura et al. 2017; Araki et al. 2019; Araki et al. 2020; Bleem et al. 2023) ir yra artimas aukštą bioremediacijos potencialą turintiems sfingomonadoms Sphingomonas wittichii RW1 (Mutter et al. 2021) ir Sphingobium indicum UT26S (Nagata et al. 2011). Dėl šių priežasčių, šiame projekte pasirenkama dirbti su Sphingobium sp. SYK-6, kaip modeliniu mikroorganizmu sfingomonadų grupei. Norime patikrinti idėją, kad sfingomonadų grupės bakterijoms galima išvystyti metodą reporterinio geno įvedimui į genomą ir pritaikymui kaip visos ląstelės biojutiklio aromatinių junginių katabolinių kelių nagrinėjimui ir aromatinių junginių įvertinimui. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.