Kvietimas parengtas vadovaujantis 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemos mokslo centruose“. Europos Komisijos paskelbtoje 2022 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. „European Innovation Scoreboard“) Lietuva pagal suminį inovatyvumo indeksą užima 19 vietą Europos sąjungoje, tačiau pagal Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas ji gerokai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Susiduriama ir su kitomis sprendžiamomis problemomis. Stinga tarptautinio lygio tyrėjų Lietuvos mokslo sistemoje, taip pat ir aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų. Nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Neišplėtoti MSI „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai, žemas verslo sektoriaus MTEP ir absorbcinis MTEP potencialas. Taip pat neišnaudojamas Lietuvos mokslo potencialas sprendžiant Valstybei bei visuomenei kylančius iššūkius ir didinant studijų kokybę. Kaip viena iš Mokslo plėtros programos pažangos priemonių yra įvardinta „sukurtų kompetencijos centų skaičius“, kitaip tariant mokslinių tyrimų centrų, aprūpintų reikalinga materialine baze ir vienijančių mokslininkus, vykdančius aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus. Ekscelencijos centro tvariai miško bioekonomikai vystyti (Forest 4.0) įkūrimas ir įveiklinimas būtų svarus indėlis į mokslo potencialo stiprinimą Lietuvoje ir ne tik. Užtikrinus centrui reikalingą materialiąją bei žmogiškųjų išteklių bazę, butų galima atlikti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, didinti mokslo tarptautiškumo lygį, bei priartinti mokslo rezultatus prie visuomenės. Ekscelencijos centro įkūrimo tikslai atkartoja ir Aštuonioliktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos LR Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 (I skyriaus 6 ir 263.5. punktai), tikslus ir siekiamus rezultatus – rasti sprendimus pasaulinėms tendencijoms, skatinant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklų apimtį bei plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Tikimasi, kad Ekscelencijos centras ženkliai prisidės prie visapusiško Europos mokslinio, technologinio ir inovacinio potencialo skatinimo, sutelkiant egzistuojančius pajėgumus ir bendradarbiaujant su verslu bei atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio MTEP centrais. Bus siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus miškų stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės, miškininkavimo valdymo sprendimus visoje vertės grandinėje nuo miško išteklių valdymo iki galutinio produkto patekimo į rinką. Projektu iš esmės prisidedama prie svarbiausių Nacionalinio pažangos plano strateginių 1-o ir 3-io tikslų, kurie taip pat atkartoja ir Mokslo plėtros programos tikslus, bei iškeltų uždavinių įgyvendinimo: „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą“, „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Įsteigus ir įveiklinus Ekscelencijos centrą, jame dirbs mokslininkai, kurie, glaudžiai bendradarbiaudami su verslu, prisidės prie Lietuvos ekonomikos augimo, kurio viena iš sąlygų bus mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai. Kaip tik naujų darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas atitinka vieną iš 2021 m. birželio 24 d. patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (25 straipsnio 1 punktas) nuostatų dėl projektų finansinės paramos. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms bei aktyviai remia darnų vystymąsi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Palaiko lygias galimybes ir nediskriminavimą remiantis lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos, kt.) pagrindu. Informacija apie projekto veiklas, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą, bus prieinama viešai. Vykdant viešuosius pirkimus bus taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai remiantis inovatyvumo ir kūrybingumo principais. Projektas vykdomas užtikrinant paslaugų prieinamumą; inovatyvumą, atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. Analizuojant Lietuvos situaciją pastebimos kelios problemos ir iššūkiai: 1) Įgūdžių ir talentų trūkumas. Lietuva susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu technologijų sektoriuose dėl demografinių gyventojų senėjimo ir migracijos tendencijų. Šis trūkumas, priklausomai nuo to, kaip jis vystysis per ateinančius metus, gali apriboti projekto TEAMING galimybes padidinti kritinę tyrėjų masę. Tačiau neseniai (2017 m. liepos mėn.) buvo patobulinta tarptautinių darbuotojų pritraukimo teisinė bazė. Tikimasi, kad tai palengvins talentingų mokslininkų migraciją į Lietuvą, tačiau, kadangi politika yra nauja, gali praeiti šiek tiek laiko, kol jos poveikis bus veiksmingas. Tarp reformų buvo padidinti atlyginimai mokslininkams, ypač pradiniame karjeros etape, o 27 profesijų, kuriose trūksta pasiūlos, sąrašui bus taikomos paprastesnės įdarbinimo taisyklės reikalaujamą kvalifikaciją turintiems ne ES darbuotojams. 2) MTEP komercializavimas ir technologijų perdavimas nėra optimalus. Didžioji dalis MTEP Lietuvoje vyksta viešosiose institucijose su valstybės finansavimu. Privačios investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą yra nedidelės ir apsiriboja keliomis įmonėmis bei sektoriais. Tai gali apriboti poveikį, susijusį su Lietuvos verslo skatinimu bendradarbiauti su Forest 4.0 Ekscelencijos centru MTEP srityje. Be to, inovacijų ekosistemų plėtrai ir technologijų perdavimo pajėgumams Lietuvos universitetuose apskritai skiriama mažai dėmesio. Reikia daugiau pastangų kuriant tinklus kuriant inovacijų ekosistemas ir tai aiškiai atitinka projekto uždavinius. 3) MTEP sistemos ir politikos susiskaidymas. Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema yra labai susiskaldžiusi, ypač valdant daug agentūrų ir kelių ministerijų dubliavimosi, todėl praleidžiamos galimybės ir švaistomos pastangos. Tai gali turėti įtakos projekto pastangoms prisidėti prie nacionalinių skaitmeninės transformacijos pastangų. Tačiau Sumanios specializacijos strategija yra sistema, kuri padeda sukurti sinergiją ir jau gerokai sumažino dubliavimąsi. Neseniai Lietuvos miškų ūkio sistemoje buvo atlikta esminė struktūrinė reforma, kuri atskleidė ir tam tikras valstybinių miškų valdymo spragas. Lietuvos valstybinių miškų urėdijai reikalingi moksliškai pagrįsti pažangūs miškotvarkos sprendimai ir instrumentai. Ekscelencijos centras turės unikalią galimybę bendradarbiauti su Valstybinių miškų suinteresuotosiomis šalimis, tampančiais nuolatiniais partneriais, atsakingais už technologinių inovacijų kūrimą, įteisinimą ir diegimą Lietuvos valstybinėje miškų ūkyje. Produktai ir paslaugos, kurias sukurs Ekscelencijos centras gali labai prisidėti prie privačių miškų ūkio palengvinimo, naudojant: (a) integruotas ir automatizuotas vertinimo ir modeliavimo priemones, remiančias aplinkai tvarios ir ekonomiškai perspektyvios, miško ištekliais grindžiamos įmonės plėtrą; b) Suderinamoji priemonė, remianti žiedinės ekonomikos plėtrą per pramonės simbiozę, pritaikytą miško išteklių verslui, savivaldybėms, konsultantams ir kt.) Miško vertės grandinė yra viena didžiausių Lietuvos bioekonomikoje. Kalbant apie medienos biomasę, manoma, kad šiuo metu bioekonomikos potencialas yra labai nepakankamai išnaudojamas. Naudojant esamas nuotolinio stebėjimo ir vaizdų apdorojimo technologijas, sunku tiksliai įvertinti ir stebėti miško išteklius ir medžių biologinę įvairovę, todėl sukuriami netikslūs nuotolinio stebėjimo žemėlapių produktai ir jų pritaikymas, pavyzdžiui, medienos ir anglies apskaitoje. Naudodamos AI nuspėjamuosius algoritmus, įmonės gali generuoti ir tobulinti duomenis, kuriuos naudoja kurdamos optimizavimo modelius, o tai lemia nuolatinį šių rezultatų tobulinimo ciklą ir geresnius verslo rezultatus. Ekscelencijos tikslas – toliau stiprinti tausų miško išteklių naudojimą ir, be kitų pritaikymų, didinti atsinaujinančios energijos dalį. Svarbu sukurti Lietuvos dirbtinio intelekto ir daiktų interneto klasterį, siekiant įgyvendinti Lietuvos išmaniųjų miškų strategiją ir populiarinti ekscelencijos centrą užsienyje – šiuo tikslu siekiama, kad projektas taptų pagrindiniu veikėju, padedančiu Lietuvos vyriausybei įgyvendinti S3 strategiją ir tvarius vystymosi tikslus Lietuvoje ir Baltijos šalyse, pagrįstus dirbtinio intelekto ir daiktų interneto technologijomis, skatinančiomis miškų bioekonomiką. Forest 4.0 sieks sukurti duomenų platformą, kuri apims visą išplėstinį miškininkystės duomenų ciklą, pradedant nuo sėklos, pereinant per augimą, rizikos valdymą, medienos ruošą, transportavimą, gamybą, CO2 valdymą ir galiausiai miško atauginimą. Naujasis tyrimų modelis bus pritaikytas išspręsti miškininkystės sektoriuje vykstančius pokyčius, susijusius su skaitmeninimu ir sparčia informacinių technologijų sektorių plėtra. Plėtosime ir didinsime mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kad būtų galima pritaikyti šias pažangias technologijas: • priemones, padedančias plėtoti aplinkai tvarią ir ekonomiškai perspektyvią miško ištekliais pagrįstą verslą. • pažangių miškininkystės ir miškotvarkos metodų bei technologijų kūrimas ir diegimas • tvarios miškininkystės sprendimai, skirti naudoti medienos išteklius, nekenkiant kitoms miško ekosistemų funkcijoms, veiksmingai logistikai, medienos perdirbimui, medienos naudojimui naujų pastatų statybai ir senų renovacijai bei pakartotiniam naudojimui po tam tikro laikotarpio, įskaitant bioenergijos gamybą. Šių naujų technologijų diegimas bus remiamas, viena vertus, per technologijų perdavimą ir b