Projektu bus sprendžiama problema, nustatyta 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ŠMSM) Švietimo plėtros programos (toliau – ŠPP) pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ apraše - žema profesinio mokymo parengtis prisitaikyti prie skaitmenizacijos, žaliojo kurso keliamų iššūkių (ŠPP Nr. 12.6). „Investuok Lietuvoje“ atlikta užsienio investuotojų apklausa parodė, jog 78 proc. respondentų teigė, kad gamybos procesų automatizavimas bei skaitmeninimas jau yra arba bus itin reikšmingas ir paskatins apčiuopiamus jų veiklos pokyčius. Būtina atkreipti dėmesį į inžinerijos bei informacinių technologijų sričių programų reikšmingumą ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste. Per ateinančius kelerius metus savo pajėgumus numato didinti apie 78 proc. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus įmonių. Tokiai plėtrai joms iš viso prireiks apie 13,3 tūkst. įvairių sričių ir naujų kompetencijų IRT specialistų. Pažymėtina, kad inžinerinės pramonės sektorius apima metalo gaminių, plastikų, mašinų ir įrangos, prietaisų, elektrotechnikos, elektronikos ir kita panašia gamyba užsiimančias įmones. Paminėtų sektorių įmonės dažniausiai kuriasi ir veikia Lietuvos regionuose ir būtent tokių įmonių pritraukimas į Lietuvos regionus turi didžiausią potencialą. Skatinant gamybinių įmonių kūrimąsi Lietuvoje ir tolesnę investicijų plėtrą, būtina užtikrinti kokybiškas, aukšto meistriškumo profesinio mokymo programas, kurių turinys remtųsi naujausiomis tendencijomis bei kuri atlieptų rinkos poreikius („Investuok Lietuvoje“, 2018 ). Valstybės kontrolė 2020 m. atliktame audite „Ar profesinis mokymas organizuojamas efektyviai“ pažymi, kad profesinėse mokyklose nesurinkta mokinių gamybos ir perdirbimo (2018 m. – 43,8 proc., 2019 m. – 40,7 proc.), informacijos ir ryšio technologijų (2018 m. – 32,4 proc., 2019 m. – 7,5 proc.) srityse. Šių sričių specialistai paklausiausi, tad darbo rinkos poreikiai gali būti nepatenkinti (Valstybės kontrolė, 2020 ). Projektas atitinka Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (toliau – EGADP) komponentę „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“, prisidės prie Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – PFSA) D.1.4 uždavinio/priemonės „Kompetencijos žaliajai ir   skaitmeninei transformacijai, įgyjamos profesinio mokymo sistemoje “ bei sieks Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje išskirtame projekte „Rinkos poreikius atliepianti profesinio ugdymo sistema“ numatytą tikslą – kelti profesinio mokymo kokybę ir prestižą. Projekto metu bus atliekamas tyrimas, kurio rezultatas - sudarytas formaliojo profesinio mokymo programų (toliau - programos) kurias būtina atnaujinti ir (ar) parengti atsižvelgiant į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką profesiniame mokyme, sąrašas. Bus pasitelkiama Nacionalinė profesinio mokymo pažangos platforma, kurioje programų sąrašas bus aptariamas ir tai sudarys sąlygas, kad didesnė dalis suinteresuotų šalių bus tiesiogiai įtraukta į profesinio mokymo kokybės procesą. Bus atnaujintos ir (ar) parengtos 95 programos, kurios sudarys galimybę profesinio mokymo teikėjams lanksčiai pritaikyti mokymo programas prie rinkoje reikalingų gebėjimų poreikių, jas modernizuoti ir labiau pritaikyti prie vietos ir regioninių darbo rinkų poreikių, Programos bus atnaujinamos ir (ar) rengiamos, vadovaujantis atitinkamame ūkio sektoriaus profesiniame standarte nustatytos kvalifikacijos aprašu ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytais reikalavimais. Atnaujinus ir (ar) parengus programas, bus organizuojamas jų vertinimas, kurį atliks projekto partneris Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau – KPMPC). Veikla baigiama programų užregistravimu Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre ir paskelbimu KPMPC tinklalapyje. Projektas neturės neigiamos įtakos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principui. Projekto veiklas bus siekiama įgyvendinti taip, kad jos neribotų ir nepažeistų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų, taip pat bus atsižvelgta į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.