Profesinis mokymas (PM) šiandien suprantamas kaip vienas esminių socialinio-ekonominio vystymosi faktorių. Skaitmeninis proveržis ir automatizacija nesumažino poreikio kvalifikuotai darbo jėgai, atvirkščiai, ekonominių procesų intelektualizacija padidino reikalavimus specialistams, o profesijų ir specialybių sąrašui nuolat kintant, kaip ir gebėjimams bei kompetencijoms, kurios būtinos sėkmingai profesinei veiklai, PM ne tik neprarado savo aktualumo, bet ir tapo švietimo prioritetu. Vystymuisi būtini žmonės, turintys tvarius gebėjimus ir žinias, kūrybingai mąstantys, gebantys pakilti į vis aukštesnį išsilavinimo ir gebėjimų lygį, atitinkantį visuomenės, ekonomikos ir darbo rinkos poreikius. Tokia specialistų pasiūla gali būti užtikrinta tik sėkmingai veikiančios PM sistemos dėka, kadangi šiandienos inovacinei ekonomikai, ekspertiniu vertinimu, reikia 80 proc. kvalifikuotos darbo jėgos ir tik 20 proc. specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Be to, sėkmingas ir efektyvus įsiliejimas į darbo rinką leidžia išvengti didelio masto problemų socialinėje terpėje (ypatingai jaunimo srityje), tad visame pasaulyje PM skiriamas išskirtinis dėmesys. Todėl 2023 m. Europos Parlamento pranešime dėl profesinio mokymo skatinimo ir pritaikymo kaip darbuotojų sėkmės užtikrinimo priemonės ir ES ekonomikos naujojoje pramonėje 4.0 pagrindo nurodoma, kad profesinio rengimo ir mokymo svarba toliau didės, be kita ko, dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos, didelei daliai ES įmonių sunku rasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų, o mokymo programų ir žmonių siekių pritaikymas prie gebėjimų ir įgūdžių, būtinų siekiant užtikrinti asmeninį ir profesinį įgalėjimą ir patenkinti darbo rinkos ir visuomenės poreikius, yra vienas iš pagrindinių iššūkių švietimo sistemoms, todėl reikia aktyviai įtraukti jaunesnius žmones į PM procesą ir plėtoti iniciatyvas, skirtas didinti dalyvavimą švietimo ir mokymosi veikloje. PM svarba suvokta ir Lietuvoje. Dar 2003 m. patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, buvo nurodyta, kad PM Lietuvoje neatitinka visuomenės ir ekonomikos poreikių, o PM sistema nepakankamai lanksti, nesuderinta su kitais švietimo lygmenimis ir atvira, be to, PM nėra patrauklus jauniems žmonėms. Kaip vienas problemų atspindžių įvardintas nepakankamas bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų integracijos ir bendradarbiavimo lygis, neleidžiantis vykdyti lankstesnių programų ir nesuteikiantis mobilumo tarp bendrojo ugdymo ir PM galimybių. Nepaisant švietimo sektoriaus lygmens subjektų pastangų, PM patrauklumo problema Lietuvoje išlieka. 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programoje kaip viena pagrindinių švietimo problemų išskiriama PM sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis, lemiama skirtingų priežasčių, tarp kurių ir šio Projekto kontekste aktualios: - PM patrauklumas išlieka iššūkiu; - Nepakankamas PM sistemos lankstumas ir atvirumas; - Žema PM parengtis prisitaikyti prie skaitmenizacijos, žaliojo kurso keliamų iššūkių. Nors paskutiniais metais PM populiarumas auga (2022–2023 m. m., 2023–2024 m. m. ir 2024–2025 m. m. lyginant su ankstesniais metais didėjo priimtų į PM įstaigas mokinių skaičius, atitinkamai, 10,3 proc.. 6,5 proc. ir 15,8 proc., didėjo bendras PM įstaigų mokinių skaičius, atitinkamai 0,2 proc., 3,6 proc. ir 11,2 proc., o 2023 m. ir 2024 m. parengtų PM įstaigose kvalifikuotų specialistų skaičius lyginant su praėjusiais metais didėjo pirmą kartą per paskutinius septinis metus (atitinkamai 0,9 proc. ir 9,8 proc.)), tačiau tai tik paskutinių metų padidėjimas, o vertinant ilguoju laikotarpiu PM populiarumas yra žymia dalimi sumažėjęs (PM įstaigų mokinių skaičius per 10 m. sumažėjo 33,6 proc., o priimamų į PM įstaigas mokinių skaičius – 27,4 proc.). STRATA 2022 m. Švietimo ir įgūdžių iššūkių sprendimo galimybių studijoje, pažymima, kad Lietuvoje susidomėjimas profesiniu ugdymu yra vertinamas kaip silpnas: 2021 m. Lietuvoje PM įstaigose mokėsi apie ketvirtadalį (25,1 proc.) vidurinio išsilavinimo siekiančių mokinių, o ES vidurkis 2017 m. siekė 47,8 proc., o menkas susidomėjimas PM neleidžia išnaudoti sistemos potencialo prisidėti prie problemų, susijusių su įgūdžiais, sprendimo, įgūdžių paklausos ir pasiūlos atotrūkio mažinimo. STRATA 2021 m. Profesinio mokymo Lietuvoje apžvalgoje buvo teigiama, kad PM patrauklumas kol kas išlieka gana žemas, o viena iš priežasčių yra ta kad jis suteikia mažai galimybių siekti aukštesnio kompetencijų lygmens, tačiau paskutiniais metais situacija keičiasi ir PM įstaigos integruojasi į darbo rinkos sistemą, ką rodo 2024 m. STRATA Žmogiškojo kapitalo būklės ataskaitos duomenys, teigiantys, kad PM atitiktis rinkos poreikiams nuo 2018 m. gerėja, o baigusieji profesines mokyklas dažniau nei baigusieji aukštąsias mokyklas dirba aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Bet paklausą PM vis dar nepakankama norint išnaudoti PM įstaigų potencialą, tiek tenkinti darbo rinkos poreikius. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla (VKPM), būdama integrali profesinio mokymo sistemos dalis, taip pat susiduria su paklausos PM problemomis. Nepaisant to, kad VKPM teikia aukštos kokybės profesinį mokymą (STRATA duomenimis, absolventų mokymosi tąsa įgijus kvalifikacija beveik 2 kartus viršija apskrities ir šalies vidurkius, o mokymosi nutraukimo rodiklis yra 5,8 proc. punkto geresnis nei vidutiniškai apskrityje ir 2,1 proc. punkto nei vidutiniškai šalyje) įgyvendindama rinkoje paklausias profesijų modulines programas (absolventų, turinčių bedarbio statusą dalis yra 1,4 proc. punkto mažesnė nei vidutiniškai apskrityje ir 2,7 proc. punkto nei vidutiniškai šalyje), o pastaraisiais metais priimamų į VKPM ir besimokančių VKPM mokinių skaičiai didėja (per paskutinius 3 m. m. besimokančiųjų skaičius padidėjo 65,2 proc., o priimtų – 112,4 proc.), VKPM vis dar negeneruoja paslaugų apimties, kuri buvo būdinga įstaigai prieš 10 m. (per paskutinius 10 m. bendras VKMP mokinių skaičius sumažėjo 6,2 proc. (nuo 465 iki 436), o priimamų mokinių skaičius – 6,3 proc. (nuo 347 iki 325)). Siekiant padaryti PM patrauklesnį Lietuvoje pradėtos naikinti perskyros tarp pirminio PM ir vidurinio ugdymo, užtikrinant taikymąsi prie individualių mokinio poreikių. Nuo 2020 m. siekiant didinti PM prieinamumą ir lankstumą PM įstaigos siūlo bendrojo ugdymo įstaigų mokiniams mokytis pagal atskirus modulius, įgyti kompetencijų ir gauti jas patvirtinantį pažymėjimą, nestabdant mokymosi bendrojo ugdymo įstaigoje. Tai pasirodė esąs rezultatyvus ir efektyvus būdas didinti PM prieinamumą ir patrauklumą ir bendrojo ugdymo įstaigų mokinių, baigusių PM modulius, skaičius kasmet didėja. LAMA BPO duomenimis, 2020 m. jų skaičius siekė 597, 2023 m. – 1042, o 2024 m. – net 2222. VKPM 2022 m. taip pat pradėtas vykdyti mokinių iš bendrojo ugdymo mokyklų mokymas pagal suvirintojo PM programos modulį. Atsižvelgiant į sėkmingą tokio mokymo patirtį ir į augantį susidomėjimą galimybe įgyti profesinių kompetencijų besimokant bendrojo ugdymo įstaigoje, VKPM plėtoja bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo įstaigomis ir siekia sudaryti galimybę kuo didesniam bendrojo ugdymo įstaigų mokinių skaičiui įgyti profesines kompetencijas jiems aktualiose srityse nenutraukiant mokymosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas bendrojo ugdymo įstaigose (šiuo metu VKPM turi 10 sutarčių su bendrojo ugdymo įstaigomis, kurių mokiniai (48 asm.) mokosi(-ysis) VKPM pagal pasirinktus modulius). Toks siekis yra įtvirtintas VKPM 2023–2027 m. strateginiam veiklos plane, kuriame numatyti uždaviniai „Plėtoti partnerystę“ (1.5.) ir „Plėtoti kvalifikacijų pasiūlą“ (2.2.), kuriais siekiama vystyti bendrąsias veiklas su bendrojo ugdymo įstaigomis ir didinti PM programų modulių populiarumą ir prieinamumą bendrojo ugdymo mokiniams. Projektas atitinka pažangos priemonės 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ tikslą, jį įgyvendinus VKPM prisidės prie PM aprėpties plėtojimo, patrauklumo, mokinių savirealizacijos galimybių vystymo ir švietimo rezultatų atitikties ekonomikos poreikiams užtikrinimo. Be to, šiuo Projektu bus prisidedama prie Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. ,,Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“. Planuojamų įgyvendinti projekto veiklų išlaidos nefinansuojamos pagal kitus pareiškėjo įgyvendintus ir (arba) įgyvendinamus projektus. Neįgyvendinant šio ir panašių projektų, nesuteikiant bendrojo ugdymo mokiniams galimybės mokytis pagal PM modulius, PM populiarumas Lietuvoje išliks žemas, o PM aprėptis mažės, kas neigiamai veiks darbo rinką ir šalies ekonomiką. Tokiu atveju, STRATA teigimu, Lietuvai būtų tikėtinas ateities scenarijus „Kapanojimasis“, žymintis atsilikimą nuo pažangiųjų valstybių, dalinai lemiamą darbo rinkos iškraipymo, kuriame švietimo sistemos rezultatai neatitinka ekonomikos poreikių. Projekto įgyvendinimas atitiks darnaus vystymosi principus (jis nenumato neigiamo poveikio aplinkai, numatytam mokymosi procesui keliami griežti aplinkosaugos ir išteklių naudojimo reikalavimai, tikslinis profesinis mokymas apims aplinkosauginio elemento integravimą į profesinę veiklą, kurios kompetencijos bus vystomos Projektu). Mokymosi procesas bus lengvai valdomas, suprantamas skirtingiems mokiniams, sudarys galimybes specialiųjų poreikių asmenims naudotis Projekto rezultatais (atlikus tikslinės grupės narių apklausą, nustatyta, kad tikslinė grupė įtrauks ir asmenis su specialiaisiais poreikiais, prie kurių bus priderintas mokymosi procesas, užtikrinant mokymosi rezultatų pasiekimą ir tvarumą). Be to, įgyvendinant Projektą ir naudojantis jo rezultatais (tiek teikiant paslaugas, tiek jas gaunant) bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai lyties, rasės, religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ar kt. pagrindais.