Švietimo plėtros programoje pagrindinis tikslas – suderinti švietimo sistemoje įgyjamas kompetencijas su darbo rinkos poreikiais ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių. Šiandien profesinis mokymas vis dar nėra pakankamai populiarus tarp mokyklinio amžiaus jaunimo. Kad situacija keistųsi, reikia aktyvesnio profesinio orientavimo, patrauklesnio profesijų pristatymo bei glaudesnio bendradarbiavimo su vidurinėmis mokyklomis – kad mokiniai galėtų patys pamatyti dirbtuves ir „pasimatuoti profesiją“. Dažniausiai profesinį mokymą renkasi žemesnius pasiekimus turintys mokiniai, todėl kyla abejonių dėl jo prestižo. Be to, kartu mokantis bendrųjų dalykų ir profesijos, lieka mažiau galimybių tinkamai pasirengti brandos egzaminams. Jei niekas nesikeis, gali būti sunku užtikrinti darbo rinkai reikalingų specialistų skaičių. Sprendimas – modulinės profesinio mokymo programos. Jos suteikia galimybę jau mokantis vidurinėje mokykloje išbandyti profesiją ar net gauti kvalifikacijos pažymėjimą. Tai padeda išvengti klaidingų pasirinkimų, didina jaunimo pasitikėjimą ir motyvaciją. Projektas padėtų profesinėms mokykloms sumažinti finansinę naštą, nes dalis išlaidų būtų padengiamos. Vykdant veiklas būtų laikomasi lygybės, įvairovės, aplinkosaugos principų. Nauda būtų visai visuomenei – augtų profesinio mokymo prestižas, lengviau būtų rasti kvalifikuotų darbuotojų, o pati sistema taptų lankstesnė ir labiau prisitaikanti prie kintančios ekonomikos poreikių. Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“, D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.