Vyriausybės patvirtintoje 2022-2030 metų Regionų plėtros programoje nustatytos pagrindinės ateinančio dešimtmečio regioninės politikos gairės bei investicijos. 2022-2030 m. Regionų plėtros programa prisidės prie 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano 7 strateginio tikslo - tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regionų atskirtį. Nedarbo lygis Lietuvoje 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 6,9%, ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Visgi, palyginus su 2023 m. antruoju ketvirčiu, nedarbas padidėjo 1 procentiniu punktu, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Nors Lietuvoje situacija išlieka geresnė nei daugelyje kitų šalių, kaip teigia Europos užimtumo tarnyba, kuri stebi darbo rinkų raidą, tačiau nekvalifikuotų bedarbių skaičius vis dar yra dvigubai didesnis nei kvalifikuotų darbuotojų. Taigi išsilavinimas tampa vis labiau siektina vertybe, nes jis padidina žmonių galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje. Pastebėtina, kad Biržų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, daugėja jaunų žmonių, kurie yra pasirengę derinti mokymąsi su profesine veikla. Biržų technologijų ir verslo mokymo centras atsižvelgdamas į jaunų žmonių siekį įsilieti į darbo rinką bei sumažinti nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičių, siūlo bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams įgyti papildomą kvalifikaciją mokantis keturiuose moduliuose: TR 2 kategorijos traktorių vairavimo; Sausainių gaminimo; Picų gaminimo, Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymo (plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo). 1. Pasirinkę mokytis „TR2 kategorijos traktorių vairavimo“ modulį, ateityje įgys kompetencijų, gaus tai patvirtinančius pažymėjimus bei traktorininko pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti su traktoriais, kurių variklio galia sudaro 60 kW arba daugiau, taip pat ratiniais traktoriais, kurių traukos klasė didesnė kaip 14 kN bei vikšriniais traktoriais. Gyvendami Biržų rajono savivaldybėje, kuri išsiskiria ekologinių ūkių gausa ir yra turtingiausia tokiais ūkiais šalyje, toliau akcentuosime ekologinės žemdirbystės perspektyvą, kaip ateities perspektyvą bei aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių bei kritinio mąstymo įtvirtinimą, kuris stiprins perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo, darančio ribotą poveikį aplinkai. 2. Pasirinkę mokytis „Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymo“ (plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo) modulį įgys kompetencijų, gaus tai patvirtinančius pažymėjimus. Besimokantiems šiame modulyje bus suteikiamos ne tik profesinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, bet ir įtvirtinti tvarios statybos principai. Tvari statyba remiasi principu ,,sumažinti, pernaudoti, perdirbti”. Vadinasi, siekiama sumažinti statybinių medžiagų suvartojimą, naudoti antrinius išteklius ir perdirbti atliekas. Statybos procesuose naudojamos medžiagas, užtikrinančios energijos efektyvumą, ilgaamžiškumą, mažiau kenksmingos aplinkai ir gerinančios žmonių gyvenimo kokybę. Tinkamai rūšiuojamos atliekos yra labai svarbi tvarios statybos proceso dalis. Vienas iš didžiausių proveržių tvarios statybos srityje yra medienos atgimimas arba sugrįžimas į statybą. Taip pat labai svarbią vietą statybos darbuose užima skaitmeninis raštingumas, ‎‎nes šiuolaikiniai statybininkai turi turėti specialių žinių ir gebėjimų naudotis skaitmeniniais įrankiais darbo procese. Tik tvari statyba yra investicija į ateitį. 3. Pasirinkę mokytis „Sausainių gaminimo“ modulį įgys kompetencijų, gaus tai patvirtinančius pažymėjimus. Mokiniams bus suteikiamos ne tik profesinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, bet ir įtvirtinti tvarios gamybos principai. Pavyzdys pasirinkusiems šį modulį yra ,,Biržų duonos“ plačiai vartojama produkcija. Kepyklos pristatyme skelbiama, kad „Tvarumas „Biržų duonai“ – viena kertinių vertybių“. Besimokantys pagal šį modulį supras ekologinio ūkininkavimo svarbą, nes tik ekologiškai auginami grūdai yra tinkami tvariai produkcijai gaminti. Bus mokomi tausoti maistą. Tarkim, nekondicinius sausainius sutrupinti į raugą arba iš jų kurti kitus gaminius. 4. Pasirinkę mokytis „Picų gaminimo“ modulį įgys kompetencijų, gaus tai patvirtinančius pažymėjimus. Mokiniams bus suteikiamos ne tik profesinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, bet ir įtvirtinti tvarios gamybos principai. Italų virtuvė mėgstama visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva. Pastebime, kad žmonės noriai perka, ieško itališkų produktų ir stengiasi į savo namus įnešti itališkos virtuvės kvapo. Pagrindinis itališkos virtuvės šedevras buvo ir yra pica. Pagrindinis itališkų patiekalų bruožas – visada švieži ingredientai bei aukščiausios rūšies produktai. Gamindami picą mokiniai galės ne tik laisvai improvizuoti, bet ir ieškoti naujų skonio derinių – pasitelkdami fantaziją. Besimokantys pagal šį modulį supras ekologinio ūkininkavimo svarbą, nes tik ekologiškai auginami grūdai, daržovės bei vaisiai yra tinkami tvariai produkcijai gaminti. Bus mokomi tausoti maistą. Tarkim, nekondicinius picų padus sutrupinti iš jų kurti kitus gaminius arba panaudoti likusius maisto produktus picų gamybai. Gebės atsakingai planuoti pirkinius „negražus“ vaisiai ir daržovės, pasirinkti tinkamą pakuotės dydi, mažinti impulsyvų pirkimą dėl mažmeninės prekybos akcijų, sutaupyti pinigų. Supras priežastys, kodėl namų ūkiuose yra švaistomas maistas, kuris sudaro didžiąją dalį maisto atliekų. Norint kovoti su klimato kaita, būtina stabdyti maisto švaistymą, nes tai mažinai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, maisto, kuris vėliau būna iššvaistomas, gamyba ir gabenimas sudaro 8 proc. visų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programos modulius „TR2 kategorijos traktorių vairavimas“, „Bendrosios veiklos statybos objekte vykdymas (plytelių klojėjo-tinkuotojo padėjėjo) “, „Sausainių gaminimas“, „Picų gaminimas“ bus atsižvelgta į Nacionalinio pažangos plano 6 tikslą - „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti jos atsparumą“. Bus siekiama įtvirtinti tvarumo vertybes, skaitmenines kompetencijas ir formuoti socialiai atsakingą projekto dalyvių požiūrį į žmones, gyvūnus, gamtą bei maisto švaistymą. Atsižvelgiant į Nacionalinio pažangos plano 7 strateginio tikslo „Tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regionų atskirtį“ nuostatas bus plečiamos kvalifikacijos tobulinimo ir naujų įgūdžių formavimo galimybės, kurios skatins konkurencingumą darbo rinkoje, didesnes pajamas bei jaunimo norą likti Biržų rajone. Visi mokiniai mokysis profesinio modulio orientuoto į skaitmeninių kompetencijų ugdymą, tobulins ne mažiau, kaip 3 skaitmenines kompetencijas. Visi mokiniai tobulins ne mažiau, kaip 1 kompetenciją, reikalingą žaliajai pertvarkai. Baigę modulį mokiniai įgys įgūdžių atlikti konkretų darbą, gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Projekte nebus apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontaliųjų principų (lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimų, informacijos prieinamumo ir pan.) įgyvendinimo užtikrinimui. Taigi projekto veiklos atlieps tvarumo ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą. Užtikrinsime, kad projektų veiklomis būtų aktyviai prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems HP įgyvendinimo - prieš įgyvendinant Aprašo Nr. 3 2.6 veiklą, buvo atlikta tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių, į kuriuos turėtume atsižvelgti. Apklausos rezultatai parodė, kad mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, nėra. Tikslinės grupės asmens duomenys tvarkomi gavus projekto dalyvio sutikimą ir laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų. Projekto veiklose nebus apribojimų ir veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį HP ir chartijos nuostatoms (pagal PFSA 3 p. ir 3.1 p.) bei bus tiesiogiai prisidedama pagal PFSA 3.4 (tikslinės grupės apklausa dėl spec. poreikių) ir 3.5 (BDAR) punktų. Mokiniai, baigę modulį, įgys kompetenciją, kuri suteiks ekonominio saugumo jausmą, didins psichologinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, o kūrybiškas skaitmeninių technologių naudojimas bei tvarumo principų taikymas keis dalyvaujančių projekte vertybines nuostatas, kurios padės lengviau suvaldyti iškilusias krizes. Projekto veiklos tiesiogiai prisidės prie profesinio mokymo patrauklumo didinimo bei jo atitikties darbo rinkos poreikiams.