Švietimo problemos analizėje „Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sinergija“, publikuotoje 2022 m. rugsėjo 5 d., teigiama, kad vienas iš esminių profesinio mokymo sistemos trūkumų – mokinių įgyjamos žinios ir įgūdžiai neatitinka darbo rinkos poreikių. Atlikus analizę buvo prieita prie išvadų, kad profesinio mokymo aprėptis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo valstybės lūkesčių ir Europos Sąjungos vidurkio. Tik apie 26 proc. mokinių siekia įgyti išsilavinimą profesinio mokymo įstaigose. Per pastaruosius metus padaugėjo bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų sinergijos atvejų, kai abiejų tipų mokyklų veiklos sritys susilieja. Viena profesinio mokymo patrauklumo didinimo priemonių – nuo 2020–2021 m. m. pradžios bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudarytos galimybės mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programų modulius arba pirminio profesinio mokymo programas. Tai padeda spręsti profesinio mokymo sistemos trūkumus, susijusius su darbo rinkos poreikių neatitikimu. Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 3-ojo strateginio tikslo „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“, uždavinio 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“) įgyvendinimo, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ tikslų siekimo ir ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.