Mokykla, kaip besimokanti organizacija, orientuota į inovacijas, regiono darbo rinkos ir potencialių klientų poreikius bei į ekonomines ir socialines sąlygas. Nedarbas – pagrindinis probleminių regionų bruožas, kurio ekonominės pasekmės – ne tik nesukurtos ekonominės gėrybės, bet ir skurdas, kitos socialinės problemos bei stojančios ekonomikos plėtros galimybės. Padėties darbo rinkoje skirtumus Lietuvos regionuose lemia labai netolygi ekonominio potencialo ir darbo išteklių koncentracija. Atlikti tyrimai rodo, jog probleminių regionų darbo jėgos kokybė neatitinka ūkio poreikių dėl ilgalaikio nedarbo padarinių: žemos darbo jėgos kvalifikacijos ir kitų socialinių psichologinių problemų. Tai pagrindinės darbo išteklius apibūdinančios charakteristikos, lemiančios šių regionų nepatrauklumą investuotojams. Projekto problemą ir poreikį įtakoja Jurbarko ir aplinkinių rajonų darbo rinkos paklausos ir potencialių kvalifikuotų darbininkų pasiūlos neatitiktis. Nedarbo lygis Jurbarko rajone 2020 m. 11,9 %, daugiau nei penktadalis užimtų gyventojų (22,9 proc.) dirbo neturėdami kvalifikacijos. Jurbarko rajone 2019 m. profesines mokymo įstaigas rinkosi tik 27 proc. mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą (ES vidurkis – 50 proc.). Inžinerinės pramonės sektoriaus įmonės dažniausiai kuriasi ir veikia Lietuvos regionuose ir būtent tokių įmonių pritraukimas į Lietuvos regionus turi didžiausią potencialą. Skatinant gamybinių įmonių kūrimąsi Lietuvoje ir tolesnę investicijų plėtrą, būtina užtikrinti kokybiškas, aukšto meistriškumo profesinio mokymo programas, kurių turinys remtųsi naujausiomis tendencijomis, pedagogai turėtų reikalingas šiuolaikines kompetencijas, būtų atitinkama profesinio mokymo įstaigų įranga, ypatingą dėmesį skiriant virtualios ar papildytos realybės bei kitoms inovatyvioms priemonėms, įgalinančioms mokymą vykdyti maksimaliai lanksčiai ir įtraukiai, atliepiant rinkos poreikius. Būtina sudaryti galimybes profesinio mokymo teikėjams lanksčiai pritaikyti mokymo programas ir infrastruktūrą prie rinkoje reikalingų gebėjimų poreikių, jas modernizuoti ir labiau pritaikyti prie vietos ir regioninių darbo rinkų poreikių. Svarbu užtikrinti, kad besimokantiesiems būtų suteikiamas subalansuotas profesinių ir bendrųjų kompetencijų (ypač skaitmeninių ir žaliųjų) derinys, siekiant, kad į darbo rinką žengiantiems, sugrįžtantiems ar norintiems persikvalifikuoti asmenims būtų suteiktas pagrindas atsparumui, mokymuisi ir užimtumui visą gyvenimą, socialinei įtraukčiai, pilietiškumui ir asmeniniam tobulėjimu. Globalizacijos iššūkiai keičia profesinio rengimo, kaip socialinės organizacijos, vaidmenį, atsakomybę, tradicinę sampratą ir skatina tapti dinamiška, lengvai prisitaikančia ir lanksčia, visuomenės poreikius tenkinančia sistema. Lietuvos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimo sistemai yra iškelti ilgalaikiai tikslai, siekiant išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą. Ilgalaikiuose uždaviniuose apibrėžta užtikrinti įvairių lygių švietimo prieinamumą, sukurti nuolat besimokančią visuomenę, sudaryti sąlygas asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją, mokytis visą gyvenimą, skleisti darnaus vystymosi idėjas visais švietimo lygmenimis. Stiprinti bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų sanglaudą, skatinti mokslo, technologijų kūrimo ir verslo institucijų sąveiką, kurti naujausias ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas, pasiekti, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką. Smalininkų technologijų ir verslo mokykla teikia projekto planą priemonei bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui suartinti „Galimybių mokytis profesinio mokymo programų modulius sudarymas Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje“. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai gali mokytis profesinio mokymo modulių profesinio mokymo įstaigose. Bendrojo ugdymo mokyklos neturi tokios mokymo bazės, tokios aplinkos, tokių mokytojų profesinio mokymo programų moduliams įgyvendinti. Profesijos pasirinkimas – tai individualus mokinio apsisprendimas, įsisąmoninus profesinio tinkamumo tam tikrai profesijai kriterijus ir žinant informaciją apie pasirinktos profesijos svarbius ypatumus, tolesnes jų lavinimo ir ugdymo perspektyvas, praktiškai išbandant savo pasiryžimą ir išgales sėkmingai dirbti. Profesinės mokyklos tikslas yra ne tik rengti specialistus, gebančius savarankiškai dirbti konkurencingos rinkos sąlygomis, bet ir sukurti patrauklią, modernią aplinką, geras ugdymo sąlygas, skatinančias karjeros galimybių augimą. Moduliai yra pasirenkamieji. Jie savotiškai įdomesni, nes iškart einama prie gamybos, praktikos, o tai mokinius labiausiai ir motyvuoja. Profesinio mokymo sistema besimokantiesiems suteikia įgūdžių, padedančių jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui. Projektu siekiama didinti profesinio mokymo patrauklumą, pasitelkiant inovacijas ir modernizavimą, visų pirma – atnaujintą mokymosi aplinką, priemones ir mokymo metodus, ypač daug dėmesio skiriant ekologijai ir skaitmenizavimui. Profesinio mokymo programos yra įtraukios ir prieinamos pažeidžiamoms grupėms, neįgaliesiems, asmenims, neturintiems įgūdžių ar kvalifikacijos, mažumoms, migruojantiems asmenims ir asmenims, kurie turi mažiau galimybių dėl savo socialinės ir ekonominės padėties ar vietovės, kurioje gyvena. Mišrios mokymo formos sudaro sąlygas stabdyti ankstyvą pasitraukimą iš švietimo ir mokymo sistemos ir padeda pereiti iš mokyklos į darbo rinką. Projekte nenumatyti apribojimai, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti. Projekte nenumatyti veiksmai, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projekto vykdytojas užtikrina, kad projektų veiklomis aktyviai prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių visiems HP įgyvendinimo. Atlikta tikslinės grupės apklausa, siekiant nustatyti, ar besimokantys modulių turi specialiųjų poreikių, į kuriuos veiklos organizatorius turi ir gali atsižvelgti, siekiant išsiaiškinti visus dalyvių specialiuosius poreikius ir užtikrinti vienodas galimybes visiems dalyvauti projekto veiklose.