Pagrindinė problema, su kuria susiduria socialinę riziką patiriantys asmenys, gyvenantys Zarasų mieste, yra motyvacijos ir pasitikėjimo savimi trūkumas. Ši problema ir jos priežastys detaliai aprašytos Zarasų miesto vietos plėtros strategijoje, todėl nesikartosime. Projektu siekiame pastebėti kiekvieną zarasiškį, kuriam reikalinga pagalba ir palaikymas bei jį nukreipti tiek į projekte vykstančias veiklas, tiek į kitas mieste vykstančias sociokultūrines veiklas, kurių mieste vyksta išties daug, tačiau gyventojų motyvacija dalyvauti – žema. Draugiškas palydėjimas į sociokultūrinius renginius bei dalyvavimas juose „kartu“ užtikrins saugią erdvę ir sustiprins gyventojų pasitikėjimą savimi. Projektas prisidės prie Zarasų miesto vietos plėtros 2023-2029 m. strategijos 1.1. uždavinio „Didinti Zarasų miesto gyventojų sociokultūrinį aktyvumą ir stiprinti bendruomeniškumą“ įgyvendinimo ir atitinka veiksmą 1.1.2. „Didinti gyventojų įsitraukimą ir užimtumą per integruotas sociokultūrines priemones“ ir siekia šiame veiksme numatytų rodiklių. Projekto metu sprendžiant minėtą problemą planuojama įgvendinti šias kertines veiklas: 1. Planuojama teikti Prevencinė socialinė paslauga „Potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška“ viešosiose erdvėse, viešuose renginiuose ir kt. Paslauga skirta Zarasų miesto asmenų stebėjimui ir situacijos vertinimui, siekiant užmegzti ryšį su asmeniu, palaikyti su juo ryšį, pasiūlyti asmeniui kreiptis pagalbos, siekiant įveikti jo patiriamus sunkumus. Ši paslauga teikiama bendradarbiaujant su įvairiomis socialinio darbo įgyvendinimo srityse veikiančiomis įstaigomis, organizacijomis, vietos bendruomene, kitais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjo VšĮ Sprendimų centro bei Asociacijos „Zarasų bendruomenė“ stiprybė yra esamas santykis su potencialiais socialinių paslaugų gavėjais. Išnaudojant jau turimus santykius bei pasitelkiant ryšio užmezgimo strategijas – prisidėsime prie didesnių soc. problemų užkardymo. Šiuo metu tokio tipo prevencinė socialinė paslauga nėra teikiama, nors pareiškėjo ir partnerio renginių metu labai dažnai patys gyventojai kreipiasi prašydami juos nukreipti ir padėti spręsti jiems kylančius iššūkius. Projekto metu Pareiškėjas ir projekto partneris įgyvendins eilę sociokultūrinių veiklų skirtingoms tikslinėms grupėms: senjorams, jaunimui, soc. atskirtį patiriantiems gyventojams – todėl turės galimybę pasiekti tikslines grupes ten, kur jos pačios noriai ateina. 2. Sensorinės erdvės įrengimas – didelis žingsnis kuriant įtraukties biblioteką, pritraukiant platesnę auditoriją. Bibliotekoje laukiami visi – nuo mažiausių iki vyriausių. Svarbu, kad kiekvienas jaustųsi saugiai ir turėtų galimybę įgyti daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Rami ir save padedanti pažinti aplinka padės augti kiekvienam. Bibliotekos personalas pasinaudodamas projekto metu įgyta įranga bei kompetencijomis – teiks naujas, kokybiškesnes paslaugas Zarasų miesto gyventojams. Sensorinėje erdvėje – sensorinių dirgiklių integracija, kuri stiprins tikslinėms grupėms (vaikams, šeimoms, senjorams) jų kognityvinius gebėjimus. Bus sukurta programa, integruojanti vaizdu, šviesos priemones ir garsus bei sudarytos naujos technologinės galimybes giliau patirti save. Programos sudėtinės dalys: sensoriniai skaitymai, kūrybinės veiklos, biblioterapija. Sensoriniai skaitymai ne tik skatins dalyvių (vaikų ir šeimų) kultūrinį sąmoningumą, bet ir ugdys gebėjimus mokytis per sensorinę patirtį. Skaitymai bus suskaidyti. Pirmiausia vaizdai ir garsai apsups dalyvius, jie galės liesti, klausytis, net uosti, vėliau istorijos skaitymas, užduotys, apibendrinimas, diskusija apie patirtį, pojūčius. Biblioterapija arba gydymas knygomis (pasyvioji ir aktyvioji biblioterapija) orientuota į vyresnio amžiaus dalyvių grupę, kai skaitant knygas, keliami savęs pažinimo klausimai, skaitytojas užsiims savianalize ir ieškos atsakymų į rūpimus klausimus. Erdvė lengvai pertvarkoma, nes sudėliota iš atskirų priemonių ir inventoriaus, todėl galės būti keičiama pagal dalyvių dydį, amžių, specialius dalyvių poreikius.Tai nauja galimybė veiklas organizuoti taip, kad būtų patenkinti kuo individualesni kiekvieno dalyvio poreikiai. Šezlongai, akustinės kėdės suteiks privatumo dirbant su mobiliais įrenginiais su DI ChatGPT ir ieškant atsakymų į svarbius gyvenimo ir darbo klausimus. Bus didinamas kultūros paslaugų prieinamumas, skatinamos inovatyvios praktikos, bendradarbiavimas su įvairių sričių specialistais. Bet, svarbiausia, bus skatinama socialinių įgūdžių plėtra. 3. Žinios ir gebėjimai apie šiuolaikines technologijas ir jų panaudojimaą bus vystomi per nuoseklius mokymus vaikams (jaunimui). Įsigijus pilną VEX GO ir IQ edukacinį rinkinį bus galima nerti į šiuolaikinius ir sudominti vaikus (jaunimą) patiems kurti sprendimus šiandienos iššūkiams. Per 40 užsiėmimų planuojama paliesti keturias temas: Saugumas internete (Asmeninių duomenų apsauga, saugus naršymas, socialinių tinklų saugumas), Vaikų mokymai – kūrybiškumas (Kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai žaidimai, mokymosi metodai), Robotika (Robotų konstravimas, programavimas, praktiniai užsiėmimai), Dirbtinis intelektas (Supažindinti su dirbtinio intelekto galimybėmis ir saugiu naudojimusi, praktinės užduotys ir galimybės). Projekto metu bus dirbama su trimis tikslinėmis grupėmis: • Senyvo amžiaus asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra Zarasų miestas. Unikalių projekte dalyvausiančių asmenų skaičius ne mažesnis kaip 20. Senyvo amžiaus nebedirbantys asmenys susiduria su netikėtu „valandų padaugėjimu“ paroje. Priklausomai nuo jų pasirenkamos veiklos toliau dėliojasi scenarijai. Senjorui liekant namuose, mažai fiziškai judant – neretai prasideda sveikatos problemos. Senjorui sumažinus socialinius ryšius – atsiranda vienišumo, nepasitikėjimo, savęs nuvertinimo nuotaikos. Siekiant, kad senjorai toliau išliktų pilnaverčiai visuomeninio gyvenimo dalyviai – būtina dalyvauti sociokultūrinėse veiklose, megzti ryšius, išgirsti/sužinoti naujus dalykus. Projekte senjorams vyks choro užsiėmimai. Senjorai bus itin laukiami „Draugiškos bendruomenės“ susibūrimuose pasidalijant savo patirtimi, gebėjimais. • Jaunimas, ypač nedirbantis, nestudijuojantis, nesimokantis, mokymuose nedalyvaujantis, mažiau galimybių turintis jaunimas gyvenantis Zarasų mieste. Unikalių projekte dalyvausiančių asmenų skaičius ne mažesnis kaip 20. Vaikams ir jaunimui reikalingi suaugę „lyderiai“, kurie jiems būtų pavyzdžiai. Neretai soc. atskirtį patiriančiose šeimose tėvai nėra įkvepiantis pavyzdys (ilgalaikiai bedarbiai gyvenantys soc. būste, turintys žalingų įpročių), todėl svarbu lavinti vaikų, jaunimo sąmoningumą jog jie patys yra atsakingi už savo įgūdžių tobulinimą ir tolimesnius pasirinkimus. Padrąsinančioje ir palaikančioje aplinkoje vaikai bei jaunimas gali atrasti savo stipriąsias puses ir jas auginti. • Socialiai pažeidžiami ir kiti socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Unikalių projekte dalyvausiančių asmenų skaičius ne mažesnis kaip 40. „Draugiška bendruomenė“ – tai įkvepiantys susibūrimai. Kartu veikti, bendrauti, kartu spręsti iškeltus klausimus. Naujos pažintys, išgirstos kitų patirtys, vieni kitų padrąsinimas ir palaikymas – visa tai yra draugiškos bendruomenės atmosfera. Kai nekonkuruojame, o palaikome vieni kitus. Projekto metu nebus jokių apribojimų dalyvauti žmonėms su judėjimo negalia. Veiklos vyks erdvėse pritaikytose judėjimo negalią turintiems asmenims. Projekto metu įgyvendinamų veiklų grafikas (ir jų intensyvumas) pateikiamas atskiru priedu.