Nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės gyventojų įvertina centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Druskininkų vandenys“ priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Druskininkų savivaldybėje UAB „Druskininkų vandenys“ bendrovės vandens tiekimo sistemą sudaro šešios vandenvietės, kuriose veikia 24 gręžiniai, 4 vandens gerinimo įrenginiai, 131,259 km vandentiekio tinklų, 3 vandens bokštai, 4 trečio kėlimo siurblinės, tačiau esama infrastruktūra neapima visos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos teritorijos, todėl centralizuotų nuotekų surinkimo ir valymo paslaugų prieinamumo poreikis ir prievolė tokias paslaugas teikti nėra pilnai patenkinti. Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotą nuotekų sistemos tvarkymo infrastruktūrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų pakloti naujus vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklus, ten kur šiuo metu jų nėra, o poreikis yra didžiausias. Didžiausias vandentvarkos objektų plėtros poreikis yra Leipalingio mstl. ir Gailiūnų k., kurie atitinka Druskininkų savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas Druskininkų savivaldybėje. Įgyvendinus projekte numatytus vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo infrastruktūros plėtros darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, didės gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą Druskininkų savivaldybėje yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Druskininkų savivaldybės Leipalingio mstl. ir Gailiūnų k. gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Projekto rezultatas – nutiesti 3,54 km naujų vandentiekio tinklų, 4,86 km naujų nuotekų tinklų užtikrins sąlygas viešai teikiamų vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimui. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Leipalingyje ir Gailiūnuose, Druskininkų sav.“ prisidės prie Alytaus regiono plėtros plane numatyto tikslo „Gerinti gyvenamosios aplinkos tvarumą“ ir jam iškelto uždavinio „Sudaryti sąlygas gerinti aplinkos ir gyvenimo kokybę“ įgyvendinimo ir Alytaus regiono plėtros plano pažangos priemonės „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ (kodas LT021-02-02-09) uždavinio „Padidinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).