Įgyvendinant įtraukties švietime principą mokymosi įstaigos turi prisitaikyti prie ugdytinių poreikių skirtumų ir padėti jiems įveikti įvairias mokymosi kliūtis, kad ir kur jos kiltų. Vienas iš būdų - kelti mokytojų kompetenciją bei sukurti reikiamas mokymosi priemones, kurios atitiktų šiuolaikinio gyvenimo principus. Lietuvių gestų kalbos ateities vizijos ir vystymo gairėse (2016) nurodoma, kad „Siekiant užtikrinti kokybišką, kurčiųjų kalbinę ir kultūrinę savimonę bei savivertę ugdantį LGK kaip gimtosios kalbos mokymą, turi būti rengiamos kokybiškos LGK kaip gimtosios kalbos mokymo priemonės ir nuolat tobulinama LGK kaip gimtosios kalbos mokytojų kvalifikacija.“ Atsižvelgiant į tai inicijuotas šis projektas. Vienas iš pagrindinių įrankių mokantis lietuvių gestų kalbos yra lietuvių gestų kalbos žodynas. Nuo 2004 m. Lietuvos kurčiųjų draugijos Surdologijos centre buvo pradėta kaupti lietuvių gestų kalbos leksikografinė duomenų bazė. 2006 m. šios bazės kaupimo darbai buvo perduoti LR Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriui. 2012-2013 m. šios duomenų bazės pagrindu buvo sukurtas internetinis Lietuvių gestų kalbos žodynas. 2023 m. šį žodyną perėmė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centras. Šiuo metu naudojamą Lietuvių kalbos gestų žodyną galima pasiekti per elektroninę prieigą: www.lgkz.lt . Žodyne pateikiama beveik 10000 gestų su reikšmių aprašymu bei vartojimo pavyzdžiais. Šis žodynas buvo sukurtas 2013 m., kurio techninei priežiūrai, sistemos atnaujinimui praktiškai nebuvo skiriama lėšų. Todėl dabartinė jo versija yra pasenusi, nebeatitinka saugumo reikalavimų bei neatitinka pažangių techninių reikalavimų (programinės bazės nėra galimybės atnaujinti). Dėl to tapo beveik neįmanoma atlikti žodyno atnaujinimo ar priežiūros darbus. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Gestotyros centras nebeturi galimybės atlikti jokių papildymų ir pataisymų (nebeturi administratoriaus prieigos), dalis žodyno funkcijų nebeveikia, o artimiausiu metu gali bendrai nustoti veikti dėl techninių kliūčių. Šiuo metu naudojamas LGK žodynas visiškai nėra pritaikytas mobiliesiems įrenginiams, o tai apsunkina naudojimąsi juo: kaip rodo statistikia, šiais laikais daugiau nei 80 proc. žodyno naudotojų jungtųsi per mobiliuosius įrenginius. Per pastarąjį dešimtmetį gerokai padidėjo interneto greitaveika. LGK žodynas yra techniškai pasenęs ir neturi funkcionalumų, kurie padarytų žodyną daug patogesnį, patrauklesnį besimokantiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma atlikti atnaujinimo darbų, kurie pagerintų LGK žodyną, o gestų kalba yra gimtoji kalba, kurią nuolat reikia tyrinėti, būtina kuri naują gestų kalbos žodyną, kuris užtikrintų galimybes ir sudarytų sąlygas (užtikrinant įtraukųjį ugdymą) tiek patiems klausos negalią turintiems asmenims, tiek jų artimiesiems ir su jais dirbantiems specialistams mokytis lietuvių gestų kalbos, o tam būtinas išsamus ir patogus naudoti LGK žodynas. Dar vienas itin svarbus aspektas - žiūrint iš įtraukiojo ugdymo perspektyvos žodynas turėtų būti ne gestų kalbos → lietuvių kalbos, kokia yra senoji versija, bet lietuvių → gestų kalbos žodynas, tai yra svarbiausia turėtų būti galimybė rasti LGK atitikmenis lietuvių kalbos žodžiams. Norint tai užtikrinti, būtina: · sukurti visiškai naują žodyno versiją su kitais techniniais sprendimais, suteikiančiais galimybę lengviau rasti lietuviškų žodžių atitikmenis tiek tarp gestų, tiek vartojimo pavyzdžiuose; · apmokyti ir parengti specialistus (dvikalbius LGK/lietuvių kalbos vartotojus su aukštuoju išsilavinimu), kad jie galėtų tinkamai aprašyti gesto formą, reikšmę, pateikti tinkamus ir reikalingus vartojimo pavyzdžius ir juos transkribuoti, priskirti variantus ir parinkti raktažodžius. Kalbant apie įtraukųjį ugdymą, taip pat labai aktualus tampa gestų kalbos norminimo aspektas. Šiuo metu vartojamas LGK žodynas nebuvo norminamasis, t. y. jis yra tik aprašomasis. Kuriant naują LGK žodyną numatoma norminti LGK leksiką ir gramatiką priskiriant norminius gestų variantus bei pateikiant gramatiškai taisyklingus vartojimo pavyzdžius. Projekto metu numatoma didinti gestų kalbos specialistų kompetencijas dirbant su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, sukuriant švietimo pagalbos specialistų darbui reikalingas metodines priemones, t.y. lietuvių gestų kalbos žodyną, kuris pilnai atitiktų šiuolaikinio vartojo poreikius. Lietuvių gestų kalbos žodyno sukūrimas pagerins asmenų, patiriančių atskirtį ar socialines rizikas, dėl kurių kyla grėsmė patirti socialinę atskirtį, švietimo įtraukti bei sudarys sąlygas gestų kalbos specialistams geriau atlikti jiems priskirtas funkcijas. Projekto metu taip pat numatoma įgyvendinti Gestotyros centro gestų kalbos specialistų mokymus, kurių metu jie kels savo kvalifikaciją, taip užtikrinant tinkamą žodyno pildymą ir priežiūrą. Pažymėtina, kad sukurtais projekto rezultatais – lietuvių gestų kalbos žodynu – naudosis pedagoginiai darbuotojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti pagalbą klausos negalią turinčiam mokiniui teikiantys asmenys, darbuotojai, dirbantys su klausos negalią turinčiais asmenimis, kurtieji ir neprigirdintieji bei jų artimieji, studentai, besimokantys lietuvių gestų kalbos kaip svetimosios kalbos. Projektas prisideda prie 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 4.3 uždavinio „Skatinti, kad visi, visų pirma palankių sąlygų neturinčios grupės, turėtų vienodas galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo paslaugas ir užbaigti mokslą, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, taip pat bendruoju lavinimu ir profesiniu rengimu bei mokymu, baigiant tretiniu išsilavinimu ir suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, visiems sudaryti palankesnes sąlygas judumui mokymosi tikslais ir užtikrinant prieinamumą neįgaliesiems” įgyvendinimo. Projekto metu bus pakelta ekspertų kvalifikacija bei sukurtas lietuvių gestų kalbos žodynas, kas leis didinti švietimo prieinamumą asmenims, patiriantiems atskirtį bei gerinti švietimo sistemos kokybę ir rezultatyvumą. Projektas prisideda prie 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos patvirtinimo“ uždavinio „3.2. Didinti švietimo įtrauktį ir prieinamumą, užtikrinti saugią aplinką kiekvienam asmeniui“ 4 problemos „Nepakankamai išplėtota švietimo pagalba mokyklose” sprendimo. Projekto metu numatoma tobulinti gestų kalbos specialistų kompetencijas, kas sudarys sąlygas teikti kokybiškesnes gestų kalbos ugdymo bei kitas paslaugas. Projekto metu bus sukurtas lietuvių gestų kalbos žodynas, o tai yra šiuolaikiškas infrastruktūros pagrindas siekiant mokyti/mokytis gestų kalbos. Specialistų kompetencijos kėlimas bei lietuvių gestų kalbos žodyno sukūrimas, sudarys sąlygas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems gauti veiksmingą švietimą bei užtikrinti ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose įtraukiuoju būdu. Projektas turės teigiamos įtakos darnaus vystymosi principui: - socialinėje srityje: sukurtas LGKŽ leis kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms integruotis į visuomenę ir bendrauti su aplinkiniais; gerins kurčiųjų vaikų ugdymąsi ir suteikia jiems lygias galimybes mokytis; saugo lietuvių gestų kalbos unikalumą ir skatina kurčiųjų kultūrą. - ekonomikos srityje: Lietuvių gestų kalbos žodynas teikia ekonominę naudą skatindamas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų dalyvavimą darbo rinkoje ir vartotojų sektoriuje. - teritorijų vystymo srityje: sukurtu LGKŽ galės naudotis visi suinteresuoti asmenys. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises. Jei problema nebus išspręsta, t. y. jei nebus sukurtas naujas internetinis LGK žodynas ir apmokyti gestų kalbos specialistai, pasekmės bus itin skaudžios Lietuvos gestakalbių bendruomenei: - mokiniai su klausos negale, besimokantys įtraukiuoju būdu ir neturintys galimybės išmokti gestų kalbos iš bendraamžių, taip pat juos mokantys pedagogai ir kiti specialistai neturės bene svarbiausios priemonės gestų kalbai mokytis; - lietuvių gestų kalbos vertėjai neturės itin svarbaus jų darbe išteklio, kur jie galėtų mokytis LGK, pasitikslinti gestų reikšmes ir vartoseną bei ieškoti naujų gestų, dėl ko pastebimai nukentės gestų kalbos vertimo paslaugų kokybė; - Lietuvos gestakalbių bendruomenė (taip pat ir kurtieji mokiniai) neturės galimybės pasitikslinti nežinomų žodžių reikšmes ir tobulinti savo lietuvių kalbą; - lietuvių gestų kalba nebus norminama; - neturint žodyno, LGK statusas ir prestižas visuomenėje dar labiau sumažės, su visomis susijusiomis neigiamomis pasekmėmis.