Projektas skirtas skirta spręsti 2021-2030 m. nacionalinėje įtraukios darbo rinkos plėtros programoje (Programa) įvardintą 6 problemą – darbo aplinka vis dar kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Programoje nurodyta, kad 2020 m. Lietuvos Respublikoje įvyko 4058 nelaimingi atsitikimai darbe (NAD), iš jų: 3892 – lengvi, 132 sunkūs ir 34 mirtini. Pastarųjų 5 metų laikotarpiu sunkių NAD rodiklių tendencijos nekito (12,2 atvejai 100 000 darbuotojų tiek 2016 m., tiek 2020 m.), o mirtinų NAD rodikliai šiek tiek sumažėjo (nuo 4,2 (2016 m.) iki 3,1 (2020 m.) atvejo 100 000 darbuotojų). Projekto vykdytojo duomenimis, 2022 m. Lietuvos Respublikoje įvyko 5074 nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų: 4894 – lengvi, 146 sunkūs ir 34 mirtini. Tuo tarpu siektina, kad mirtinų įvykių darbe apskritai nebūtų. Taip pat siekiama mažinti profesinių ligų problemą, didinti profesinių ligų prevenciją. Programoje įvardintos šios problemos priežastys, kurios bus sprendžiamos projekto įgyvendinimo metu: 1. Darbdaviai neefektyviai valdo profesinę riziką. 1.1. įmonių profesinės rizikos valdymo specialistų kompetencija neužtikrina profesinės rizikos vertinimo: 1.1.1. profesinės rizikos vertinimo veikla reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo; 1.1.2. specialistų, įgijusių atitinkamą kvalifikaciją profesinės rizikos valdymo srityje, išlaikymas bei jų kvalifikacijos kėlimas – per didelė finansinė našta labai mažoms ir mažoms įmonėms; 1.2. neužtikrinamas poreikius atitinkantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektorių kompetencijų darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) klausimais tobulinimas: 1.2.1. Lietuvoje sunku surasti kokybiškas ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas teikiančius mokymo teikėjus, kurie galėtų tobulinti VDI DSS inspektorių kompetenciją; 1.2.2. neišnaudojamos galimybės įsigyti VDI DSS inspektorių kompetencijų kėlimo paslaugas iš užsienio mokymo teikėjų; 2. Savarankiškai dirbantys asmenys neturi žinių apie profesinę riziką. Nesprendžiant problemos (nurodytų problemos priežasčių), DSS situacija negerės, nelaimingų įvykių darbe skaičius išliks panašus, savarankiškai dirbantys asmenys neturės tinkamų žinių apie profesinę riziką, VDI inspektoriai ir toliau stokos naujausių žinių, negalės gerosios užsienio šalių patirties perkelti į Lietuvą. Projektas yra parengtas atsižvelgus į Aprašo nuostatas, VDI 2022 m. užsakymu parengtą „Galimybių studiją dėl profesinės rizikos valdymo kompetencijų (tobulinimo poreikių ir galimybių)“ bei susijusius dokumentus. Projektu yra siekiama efektyvinti profesinės rizikos valdymą tobulinant profesinės rizikos vertinimo ir priežiūros (kontrolės) metodus, didinant profesinės rizikos vertinimo ir profesinės rizikos priežiūros kompetencijas, dalinantis gerąja patirtimi, vykdant aktyvią komunikaciją ir viešinimą. Projekte yra numatytos dvi poveiklės: 1. kurti saugesnę ir geriau pritaikytą darbo aplinką Sostinės regione (įmonių profesinės rizikos valdymo specialistų kompetencijų tobulinimas; VDI darbuotojų saugos ir sveikatos srities inspektorių (DSSS inspektoriai) – kompetencijų tobulinimas; savarankiškai dirbančių asmenų švietimas; socialinė reklama); 2. kurti saugesnę ir geriau pritaikytą darbo aplinką Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (įmonių profesinės rizikos valdymo specialistų kompetencijų tobulinimas; VDI DSSS inspektorių kompetencijų tobulinimas; savarankiškai dirbančių asmenų švietimas; socialinė reklama). Veiklose (poveiklėse ir veiksmuose) dalyvaujančių asmenų skaičius prognozuojamas didesnis, kadangi unikalus asmuo galės dalyvauti keliuose veiksmuose. Atsižvelgiant į projekto trukmę, tas pats asmuo galės dalyvauti keliose mokymuose (veiklose) arba tuose pačiuose mokymuose skirtingais metais, nes mokymų temos bus skirtingos, keisis mokymų turinys ir apimtis, tikslinė auditorija. Asmuo vienų mokymų metu gali dalyvauti mokymuose, skirtose žemės ūkio veiklą vykdantiems savarankiškiems asmenims, o vėliau, po kelerių metų, pakeisti veiklą ir dalyvauti mokymuose, skirtose statybos sektoriuje savarankiškai dirbantiems asmenims. Tikėtina, kad panaši situacija susidarys ir su VDI DSS inspektorių mokymais, kuomet inspektorius pradėjęs darbą VDI, bus mokomas pagal mokymo programą skirtą naujiems inspektoriams, o po kelerių metų galės mokytis pagal kitą mokymo programą, skirtą jau turimai kompetencijai pakelti. Nepaisant šių aplinkybių, projekto įgyvendinimo metu tokie asmenys bus skaičiuojami kaip unikalūs dalyviai tik vieną kartą ir VDI įsipareigoja užtikrinti, kad tokie asmenys nedalyvautų tuose pačiuose mokymuose (kai yra tos pačios mokymų temos ir turinys) du kartus. Mokymuose gali dalyvauti tas pats asmuo tik tais atvejais, kai mokymų turinys, temos yra kitos/naujos, t. y. nesutampa su vykusiais mokymais. Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione vyks šie veiksmai: 1. įmonių profesinės rizikos valdymo specialistų kompetencijų tobulinimas (mokymai) profesinės rizikos valdymo klausimais; 2. mokslinė-praktinė konferencija profesinės rizikos valdymo tema; 3. vidiniai VDI DSSS inspektorių mokymai profesinės rizikos, rizikos veiksnių, vertinimo metodų, prevencinių priemonių parinkimo temomis; 4. VDI DSSS inspektorių kompetencijų tobulinimas (mokymai) profesinės rizikos vertinimo klausimais; 5. VDI DSSS inspektorių stažuotės užsienio šalyse; 6.VDI DSSS inspektorių mokymai užsienyje mentorystės tikslais; 7. savarankiškai dirbančių asmenų mokymai profesinės rizikos tema; 8. savarankiškai dirbančių asmenų savarankiškas mokymasis apie profesinę riziką e. mokymų platformoje https://zinokteises.vdi.lt; 9. socialinė profesinės rizikos valdymo reklama (įskaitant informacijos apie mokymus ir e. mokymų platformą https://zinokteises.vdi.lt sklaidą). Projekte numatytos veiklos bus įgyvendinamos nepažeidžiant horizontaliųjų principų (toliau – HP), atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekte numatytos veiklos prisideda prie 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytų horizontaliųjų principų „darnus vystymasis“ ir „lygios galimybės visiems“ įgyvendinimo. Taip pat įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų dėl HP ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų. Projektas savo veiklomis prisideda prie nediskriminavimo principo ir darnaus vystymosi socialinėje srityje principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimo. Įgyvendinant projektą bus laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų.