Europos Skaitmeninių Inovacijų Centras „EDIH4IAE.LT“ (toliau – ESIC), sudarytas iš 8 partnerių konsorciumo bei koordinuojamas Lietuvos inovacijų centro (LIC) skatins privataus ir viešojo sektoriaus skaitmeninę transformaciją Lietuvoje, prioritetą teikiant Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui. Projekto pareiškėjas Inovacijų agentūra be administracinės ir projekto matomumo bei informavimo funkcijų projekte užtikrins, kad Europos Skaitmeninių Inovacijų Centras „EDIH4IAE.LT“ būtų įjungtas į pramonei skirtą praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platformą „Industry 4.0 Lab“. Pagrindinė problema, prie kurios sprendimo prisideda šis projektas, yra įvardinta 2022–2030 metų Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje – neišnaudojamas neutralios klimatui ekonomikos potencialas pramonėje. Bendrą Lietuvos situaciją vertinant žemą išteklių panaudojimo efektyvumą, o kartu ir neišnaudojamą neutralios klimatui ekonomikos potencialą, atspindi kompleksinis (grindžiamas 16 sub-rodiklių penkiose teminėse srityse) Europos Sąjungos (toliau – ES) ekologinių inovacijų indeksas. Nors dėl jau 10 pastarųjų metų vykdomų viešųjų investicijų skatinant pakartotinį atliekų panaudojimą, ekoinovacijų diegimą, žiedinės ekonomikos verslo modelių taikymą, šis rodiklis nuolat augo (2012 m. buvo 66 balai), Lietuvos pozicija pagal šį indeksą išliko ženkliai atsiliekanti nuo ES vidurkio – 2021 m. bendras šalies rodiklis siekė 88 balus, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 121. Pagal ekologinių inovacijų indeksą vertinamas Lietuvos išteklių produktyvumas (išteklių naudojimo efektyvumo rezultatų kategorija) Lietuvoje taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, o didžiausias atotrūkis matomas medžiagų (Lietuvos – 68, ES – 143) ir energijos (Lietuvos– 60, ES – 132) produktyvumo subkategorijose. Žemas medžiagų produktyvumas šalyje taip pat matomas vertinant medžiagų panaudojimo ir atitinkamai generuojamos vertės santykį – 2020 m. šis išteklių našumo rodiklis siekė 1,4 Eur/kg, kuris daugiau nei dvigubai atsiliko nuo ES vidurkio – 2,2 Eur/kg. Nors nuo 2011 iki 2020 metų šis Lietuvos išteklių našumas padidėjo 26%, atitinkamas augimas ES siekė 34%. Taršių ir neefektyviai išteklius naudojančių technologijų naudojimą pramonėje atspindi ir atliekų statistika – Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, apie 48% visų šalyje susidarančių atliekų tenka pramonės sektoriams. 2013-2018 metų laikotarpiu susidaręs/surinktas gamybos atliekų kiekis, išskyrus fosfogipso atliekas, kasmet augo vidutiniškai po 5%. Lietuvoje vis dar dominuoja paveldėta globalioms inovacijoms neimli, tačiau energijai bei žaliavoms imli pramonės struktūra. Ši pramonės struktūra vis dar dominuoja ir siekis ją pakeisti yra imlus laikui bei reikalauja daug daugiau pastangų nei skirta iki šiol. Pirminių žaliavų naudojimo dominavimas pramonėje – kitas veiksnys, stabdantis pramonės transformaciją link efektyvesnio išteklių vartojimo ir neutralios klimatui ekonomikos potencialo pramonėje išnaudojimo. 2020 m. Eurostat duomenimis Lietuvos pakartotinis (žiedinis) medžiagų panaudojimas siekė 4,4% ir daugiau nei dvigubai atsiliko nuo ES vidurkio – 12,8%. 2011–2020 metų laikotarpiu pakartotinio medžiagų naudojimo mastas Lietuvoje išliko pakitęs nedaug – rodiklis svyravo 1,5% ribose nuo 3,1% (2013 m.) iki 4,6% (2016 m.). Šalies gamintojų pirmenybę pirminių žaliavų naudojimui iliustruoja KTU tyrimo rezultatai – jo metu apklaustos įmonės ir ekspertai teigė, kad ekonominiai veiksniai, tokie kaip pirminių žaliavų kaina, palyginti su perdirbtų žaliavų kainomis bei žaliavų tiekimo stabilumas, turi įtakos priimant į žiedinės ekonomikos plėtrą orientuotus sprendimus. Remiantis Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodyje 2020-2030 m. pateiktomis įžvalgomis, Lietuvos pramonė yra priklausoma nuo mažos pridėtinės vertės užsakomosios gamybos. Todėl siekdama išlikti konkurencinga, Lietuva turi stiprinti nacionalinius inovacijų pajėgumus, skatinti technologinę transformaciją ir pereiti prie didesnės pridėtinės vertės gamybos. Vertinant tarptautinį Lietuvos pramonės konkurencingumą ir technologinį jautrumą̨ išryškėja svarbi problema – darbui, energijai ir resursams imlių gaminių gamybos dominavimas. Pramonės transformacijai būtinas įmonių imlumas globalioms technologijoms ir inovacijoms, Lietuvos atveju, yra žemesnis nei ES vidurkis. Viešosios politikos tyrimų instituto PPMI 2021 metų studijoje „Lietuvos pramonės integracijos į Europos ir pasaulio vertės grandines kelrodis“ verslo atstovai teigė, kad jų galimybės diegti ar kurti aplinkosaugos inovacijas yra ribotos, kadangi dažnu atveju tokios veiklos planavimas, išbandymas ir diegimas užtrunka ilgiau kaip 5 metus, kas didina riziką verslui ir tampa nepatrauklu investavimo požiūriu. Dėl šios priežasties nei verslas yra linkęs rizikuoti, nei finansinės institucijos yra pasiruošusios finansuoti tokius projektus, nes ilgas diegimo laikotarpis suponuoja ilgalaikį finansavimą, kas nepatrauklu finansinėms institucijoms. Kita vertus, klimatui neutralių investicijų nauda pasireiškia ilguoju laikotarpiu. Siekiant trumpalaikės naudos, šios investicijos yra nepatraukios privačiam sektoriui. Rengiant PPMI 2021 m. studiją, ekspertinio vertinimo metu, taip pat nustatyta, kad labai silpnas bendradarbiavimas tarp įmonių neleidžia pasiekti tam tikros sinergijos pramoninės simbiozės srityje, keistis gerąją praktika, bendrai dalyvauti dideliuose projektuose, tokiu būdu sumažinant/ pasidalinant/ pritraukiant reikalingas investicijas į neutralaus poveikio klimatui technologijas. Pasirinktas įvardintų problemų sprendimo būdas – sukurti pramonei praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platformą Industry 4.0 Lab (verslo skaitmeninimo paramos paslaugų tinklą, vienijantį Lietuvoje veikiančius visus tris ESIC, kurių veikla atitinka 2021 m. lapkričio 17 d. Skaitmeninės Europos programos (DIGITAL) kvietime teikti paraiškas dėl Europos skaitmeninių inovacijų centrų (DIGITAL-2021-EDIH-01) (https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021-2027/digital/wp-call/2021/call-fiche_digital-2021-edih-01_en.pdf) numatytas tinkamas finansuoti veiklas ir kuris turi pasirašęs dotacijos sutartį su Europos Komisija, atstovaujama Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG CNECT)), reikalingą teikti konsultacines paslaugas, reikalingas naujų skaitmeninių technologijų diegimui versle ir viešajame sektoriuje skatinti, siekiant skaitmeninės ir (arba) žiedinės Lietuvos ekonomikos transformacijos. Platformos Industry 4.0 La veikla bus koordinuojama kompetentingos institucijos - Inovacijų agentūros, kurios savininkė yra valstybė. Tokiu būdu procesas bus įgyvendintas efektyviausiu, ekonomiškiausiu ir tvariausiu būdu. ESIC, kurie dalyvavo Europos Komisijos konkurse ir buvo atrinkti dalyvauti Europiniame skaitmeninių inovacijų centrų tinkle, kaip partneriai, pasirinkti atsižvelgiant į šių konsorciumų tarptautinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad ESIC yra įpareigoti visą naudą, kurią jie gaus vykdant veiklas, perduoti aukščiau paminėtoms tikslinėms grupėms, todėl ESIC neįgaus konkurencinio pranašumo prieš kitus Lietuvoje veiklą vykdančius skaitmeninius inovacijų centrus. Planuojama, kad veikla prisidės tiek prie darnaus vystymosi (veikla prisidės prie šių 2015 m. Jungtinių Tautų patvirtintų darnaus vystymosi tikslų: 8. Deramas darbas ir ekonominis augimas; 9. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra; 12. Atsakingas vartojimas ir gamyba; 13. Kova su klimato kaita), tiek prie inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliųjų principų, įtvirtintų 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, įgyvendinimo. Tačiau veikla tiesiogiai neturės poveikio lygių galimybių visiems horizontaliajam principui, nes nėra susijusi su atskirų visuomenės grupių poreikių tenkinimu. Pažymėtina, kad šios veiklos įgyvendinimas taip pat nepažeis lygių galimybių visiems horizontaliojo principo, nes veiklos įgyvendinimui nebus numatyti jokie ribojimai dėl lygių galimybių ir veikloje galės dalyvauti visos visuomenės grupės. Veikla prisidės prie 1.3 (išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.) ir 2.1 (Lietuvos vieta pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“) horizontaliųjų principų pažangos rodiklių pasiekimo. Europos Skaitmeninių Inovacijų Centras „EDIH4IAE.LT“ prisijungs prie pramonei skirtos praktinių technologinių žinių ir sprendimų apsikeitimo platformos „Industry 4.0 Lab“, apjungiančios visus Lietuvoje veikiančius Europos skaitmeninius inovacijų centrus, ir skirtos: a) vieningai informuoti Lietuvoje veikiančias pramonės įmones ir viešojo sektoriaus įstaigas apie Europos skaitmeniniuose inovacijų centruose teikiamas paslaugas; b) „vieno langelio“ principu nukreipti pramonės įmones ir viešojo sektoriaus įstaigas į jų poreikius galintį atliepti Europos skaitmeninį inovacijų centrą; c) viešinti Europos skaitmeninių inovacijos centrų pasiekimus, dalintis sėkmės istorijomis ir didinti žinomumą apie skaitmenizacijos naudą pramonės įmonėms bei viešojo sektoriaus įstaigoms. Siekiami rezultatas – įgyvendintas 1-as iš 3-jų „Industry Lab 4.0“ vystymo projektų, kurie, transformuojančių skaitmeninių technologijų pagalba, rems žiedinė ekonomika ir žaliąją pramonės pertvarką.