Šiuo metu informaciją gyventojams policijos veiklos klausimais teikia Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius (PD ITS). Informacija teikiama telefonu, elektroniniu paštu (įskaitant ePolicijos portalą), atsakymai į dažnai užduodamus klausimus pateikiami policija.lrv.lt portale. Per 2022 m. buvo atsakyta apytiksliai į 21 tūkst. elektroninių laiškų, o panašus skaičius liko neatsakytas, atsakyta į 137 tūkst. skambučių, o 36 tūkst. skambučių liko neatsakyta, klientams nesulaukus kol atsilieps specialistas. Į gyventojų klausimus atsako PD Informacijos teikimo skyriaus darbuotojai, todėl informacijos teikimo galimybės yra apribotos jų skaičiaus ir darbo laiko. T.y. gyventojai gauna atsakymus telefonu tik 5 dienas per savaitę darbo laiku nuo 7:00 iki 20:00 (13*5). Atsakymai į gyventojų užklausas elektroniniu paštu rengiami veikiant (8*5) apribojimams. Šiuo metu ePolicijos portale neseniai įdiegta tiesioginio bendravimo (angl. Chat) funkcija, bet ji turi tokius pat apribojimus (8*5). Informacijos tiesiogiai ir greitai negali gauti Lietuvos gyventojai, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai, kai baigiasi darbo laikas. Žmonėms su negalia, kurie gali kreiptis tik balsu, informacijos gavimas irgi apribotas tik PD ITS darbo valandomis. Policijos komisariatuose informaciją gyventojams teikia ten dirbantys administratoriai arba policijos pareigūnai, vykdydami jiems nebūdingą informavimo funkciją. Planuojama projekto nauda: 1. Sumažėtų klaidų teikiant policijos informavimo paslaugą tikimybė; 2. Paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikėtų mažiau žmonių; 3. Paspartėtų paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai; 4. Būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika; 5. Institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugos gavėjų; 6. Būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas; 7. Mažėtų paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo; 8. Būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugos teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas); 9. Paslauga taptų lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams; 10. Išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijų teikiamomis paslaugomis; 11. Sumažėtų finansinės paslaugos teikimo veiklos procesų atlikimo sąnaudos; 12. Išaugtų paslaugų naudotojų skaičius; 13. Išaugtų paslaugų naudotojų pasitenkinimas teikiama paslauga; 14. Kita: būtų panaudoti valstybės finansuoti lietuvių kalbos IT sprendimai. Projektas atitinka PFSA keliamus reikalavimus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos III skyriuje: 1) kuriant sprendimą planuojama taikyti dirbtinio intelekto sprendimą, 2) įgyvendinus skaitmeninį sprendimą bus skaitmenizuoti ir vidiniai paslaugos teikimo procesai, 3) dėl skaitmeninio sprendimo sukūrimo atsiras nauda – paslaugą gaus daugiau klientų, ji bus teikiama greičiau, 4) kuriant skaitmeninį sprendimą bus užtikrinimas vienkartinio duomenų pateikimo principas, 5) kuriant skaitmeninį sprendimą, numatoma pakartotinai naudotis jau surinktais duomenimis, 6) skaitmeninio sprendimo prieinamumas bus užtikrintas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms, 7) bus užtikrintas skaitmeninio sprendimo prieinamumas anglų kalba, prireikus ir kita institucijos pasirinkta užsienio kalba, 8) bus užtikrintas skaitmeninio sprendimo pritaikymas tvarkyti duomenis su diakritiniais ženklais, 9) sprendimas bus kuriamas pakartotinai panaudojant jau egzistuojančius skaitmeninius sprendimus ir pakartotinai panaudojant jau sukurtą IRT infrastruktūrą, 10) kuriamas (modernizuojamas) skaitmeninis sprendimas sudarys galimybes teikti paslaugas ES piliečiams, esantiems bet kurios ES šalies teritorijoje, 11) kuriamas bendrojo naudojimo skaitmeninis sprendimas bus naudojamas valstybės lygiu. Jį galės replikuoti kitos valstybės institucijos nemokamai. 12) kuriant skaitmeninį sprendimą bus taikomi atvirieji standartai, 13) kuriant sprendimą numatoma įdiegti kibernetinio saugumo priemones, 14) turima gebėjimų ir (ar) patirties įgyvendinti panašaus masto skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) projektus, 15) institucija yra nustačiusi vidinius procesus, kaip turi būti valdomas projektas, ir (ar) atlikusi parengiamuosius darbus, kurie padėtų įgyvendinti projektą (pasira6yta jungtin4s veiklos sutartis ir konfidencialumo sutartis su partneriu, kurios reikalingos projekto vykdymui, 16) kaip numato 9.9 p. reikalavimas, bus sukurta ir su IVPK suderinta Universalioji duomenų teikimo sąsaja (UDTS), kuri atitiks Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakyme Nr. T-36 „Dėl duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytus formatus ir standartus. 17) institucija turi nustatytus paslaugos teikimo (administravimo) procesus. Projektas spręstų 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano ir 2022–2030 m. Regionų plėtros programos uždavinius didinant viešųjų paslaugų prieinamumą. Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ aprašo patvirtinimo“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. „Skatinti valstybės skaitmeninimą“ įgyvendinimo kalbinių išteklių dirbtinio intelekto technologijų sprendimų poreikiams kūrimu, sukurtų išteklių panaudojimu ir paslaugų naudojant šiuos išteklius teikimu. Taip pat šiuo projektu būtų skatinamas viešojo sektoriaus ir mokslo bendradarbiavimas, nes projekto partneris yra Vytauto Didžiojo universitetas. Projektu bus prisidedama prie EGADP plano reformos „Į klientą orientuotos paslaugos“ įgyvendinimo. Projekto metu sukurtas sprendimas padės kelti administracinės informavimo paslaugos brandos lygį, įgalindamas teikti informavimo paslaugas geriau pritaikytas užsienio subjektams, negalią ar sunkumų komunikuoti turintiems asmenims. Įgyvendinant projektą bus atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto įgyvendinimo metu bus laikomasi moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, ir kt. principų. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliuosius principus, yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklomis prisidedama prie darnaus vystymosi ir lygių galimybių, įskaitant prieinamumo visiems įgyvendinimo. Projekte nebus numatyti veiksmai, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.