Projekto įgyvendinimas prisideda prie šių 2021–2030 m. Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programoje (toliau – Plėtros programa) įvardytų problemų: mažos verslo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (toliau – MTEP); nepakankama inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių. Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – MTEPI) skatinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos prioritetų. Yra siekiama didinti MTEPI veiklų aktyvumą privačiame sektoriuje, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, auginti žmogiškųjų išteklių kompetencijas. Tačiau, nepaisant to, verslo imlumas žinioms išlieka žemas, o MTEP investicijų lygis atsilieka nuo Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių vidurkio. Pagrindinės priežastys, lemiančios nepakankamą verslo imlumą žinioms, yra susijusios su mažu tyrėjų skaičiumi versle, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, nepakankamu tiesioginių užsienio investicijų į MTEP pritraukimu bei bendradarbiavimą ir sinergiją tarp verslo ir mokslo sektorių skatinančių iniciatyvų trūkumu. Inovacinę veiklą vykdanti ar planuojanti vykdyti tikslinė grupė Lietuvoje nėra vienalytė. Skirtingų tipų inovatoriams (aukštųjų technologijų vartotojai, potencialūs, pradedantys, pažangūs inovatoriai, startuolių kūrėjai) yra reikalingos skirtingų tipų paslaugos: rinkos paskatos (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai ir kt.), paskatos transformacijai (platformos, klasteriai, įžvalgos), brokerystė ir kt. inovacijų paramos paslaugos, taip pat ir technologinės paslaugos, akceleravimas, idėjų fondai, rizikos kapitalas, TUI pritraukimas, pilotinės linijos, technologinė infrastruktūra ir kt. 2018–2020 m. laikotarpiu inovacijas Lietuvoje diegė 52,9 proc. įmonių, , o inovacijas kūrė tik 18,6 proc. visų įmonių. Tai rodo, jog Lietuvoje dominuoja „potencialūs“ inovatoriai – tai įmonės, kurioms aktualus persiorientavimas į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą ir paslaugas. Inovacijų paramos paslaugos (apimančios konsultavimą, mentorystę, brokerystę, suvedant su paslaugų teikėjais mokslo įstaigose ir kt.) prisideda skatinant tokio verslo transformaciją. „Visionary Analytics“, atlikę 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ poveikio vertinimą, konstatavo, jog inovacijų paramos paslaugos šiuo metu neišpildo savo potencialo. Vienas rimčiausių iššūkių – pasigendama nuoseklaus požiūrio į verslo absorbcinių gebėjimų vystymą, trūksta aiškios, bendros ir kvalifikuotos inovacijų paramos sistemos. Inovacijų paramos paslaugas teikiantiems specialistams trūksta kompetencijų specifinėse inovacijų vadybos, idėjų vystymo, technologinio konsultavimo srityse, o įmonėms suteikiamos inovacijų fasilitavimo paslaugos sudaro mažą visų paramos paslaugų dalį. Pagal pasaulinį inovacijų indeksą (Global Innovation Index) Lietuva 2020 m. užėmė 40 vietą (2019 m. – 38 vietą) (siektina reikšmė 2030 m. – 20 vieta).Didžiausi Lietuvos trūkumai – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būklė (92/131), privataus sektoriaus patiriami finansavimo sunkumai (80/131), taip pat rinkos dalyviams reikalingų žinių stoka ir įsisavinimas (85/131), verslo skiriamos išlaidos intelektinei nuosavybei (91/131). Vertinant inovacijų paramos paslaugų sistemą bendrai, Tarptautinės organizacijos (EBPO, Tarptautinis valiutos fondas), EK ir nacionaliniai ekspertai vieningai pabrėžia, kad, siekiant proveržio inovacijų politikos srityje, Lietuvai būtina išgryninti ir konsoliduoti institucines mokslo, technologijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas. Didelis agentūrų, atsakingų už gausybę schemų, skaičius MTEPI paramos sistemą paverčia sudėtinga, sunkiai prieinama ir naudojama (OECD, 2016, 2021), inovacijų politikos sistema yra per daug fragmentuota, sistema nėra nei efektyvi, nei veiksminga, ir veda link viešojo finansavimo išsklaidymo (EK, 2020). 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano 1 strateginio tikslo pagrindime nurodyta „viena iš priežasčių, kodėl Lietuvai nepavyksta pasiekti pažangos pereinant iš mažomis sąnaudomis grįstos ekonomikos prie žiniomis ir aukšta pridėtine verte grįstos ekonomikos, yra prastas inovacinių pajėgumų naudojimas, vieno koordinacinio centro nebuvimas, menkas ryšys tarp inovacijų politikos formuotojų ir įgyvendintojų“. Siekiant įgyvendinti tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano strateginius siekius, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta reforma „Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas ir didesnė inovacijų paklausa, startuolių ekosistemos ir žaliųjų inovacijų plėtra“, kuria siekiama padidinti inovacijų paklausą, sukurti bendrą inovacijų plėtros sistemą - įsteigiant vieną inovacijų skatinimo agentūrą. Vienos inovacijų agentūros įsteigimas konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas yra tarp svarbiausių Inovacijų reformos 2.0 prioritetų. Inovacijų agentūra bus atsakinga už nuoseklios, sistemingos ir aiškios Lietuvos inovacijų ekosistemos kūrimą, suteikiant pagalbą verslui bei skatinant inovacijas visuose verslo vystymo etapuose, iš kurios besikreipiančios įmonės galės gauti visas joms reikalingas paslaugas vieno langelio principu – nuo konsultacijų iki paramos naujų inovatyvių produktų kūrimui. Inovacijų agentūra įkuriama VšĮ „Versli Lietuva“ (VL) ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros” (LVPA) pagrindu, konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas. Vertinant plačiąja prasme, bus įsteigta viena inovacijų skatinimo agentūra, optimizuotas veikiančių agentūrų tinklas, jų teikiamos paslaugos inovacijų srityje. Inovacijų agentūra bus atsakinga už visos inovacijų skatinimo sistemos vystymą, paramos inovacijoms priemonių koordinavimą, ekspertinės pagalbos teikimą, infrastruktūros (inkubatorių, akceleratorių) kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimą. Siekiama, kad inovacijų skatinimo sistema būtų aiški ir vientisa, veiktų harmoningai, paramos inovacijoms priemonės (ekspertinė pagalba, konsultacijos, infrastruktūros kūrimas, finansinės paskatos, inovacijų skatinimas viešajame sektoriuje) būtų teikiamos koordinuotai, o būsimos Inovacijų agentūros veikla būtų organizuota aukštą darbo našumą užtikrinančiais principais. Nuo 2022 m. balandžio mėn. Inovacijų agentūra (toliau - IA) startavo kaip viena įstaiga. Iki 2022 m. balandžio mėn. visos paslaugos buvo teikiamos 3 įstaigų veiklų apimtyje – MITA, LVPA ir VL. Įkūrus IA, trijų įstaigų teikiamos paslaugos buvo konsoliduotos ir perduotos vienai įstaigai. Nepaisant to, konsoliduotose įstaigose darbui sukurta infrastruktūra yra netinkama arba turi būti adaptuota tolimesnei IA veiklai, konsoliduotų įstaigų darbuotojai turi būti integruoti, o nauja IA viešinama tiek vietinėje tiek tarptautinėje rinkoje. Tad šio projekto įgyvendinimas prisidės prie šių IA veiklos problemų sprendimo: 1. Naujai įsteigtą IA sudaro skirtingų konsoliduotų įstaigų darbuotojai, tad trūksta vieningos vidinės komunikacijos, nėra aiški bendradarbiavimo sistema, nesuformuota organizacinė kultūra. Dėl įstaigų konsolidavimo daliai ankstesnių įstaigų darbuotojų turi būti išmokėtos išeitinės ir kitos išmokos, susijusios su darbo teisinių santykių pabaiga. Tad būtina įgyvendinti veiklas, susijusias su konsoliduojamų įstaigų darbuotojų perkėlimu, IA struktūrinio pokyčio įgyvendinimu ir IA darbuotojų vidinės komunikacijos ir sklandaus bendradarbiavimo užtikrinimu. 2. Konsoliduotų įstaigų naudota IRT infrastruktūra neužtikrina IA veiklos procesų efektyvumo vykdant deleguotas funkcijas. Iki šiol naudota konsoliduotų įstaigų infrastruktūra tik iš dalies gali būti perpanaudota, todėl būtinas naujų programinių priemonių sukūrimas ir senų priemonių modernizavimas. 3. Nėra reikalingos apimties biuro ir visų reikiamų darbo vietų. Iki šiol kitų įstaigų naudoti biurai nėra tinkami IA veiklai ir tik dalis darbo vietų priemonių gali būti perpanaudota. Tad būtina užtikrinti IA darbuotojams fizines darbo vietas ir šiuolaikiškas priemones, siekiant užtikrinti aukštą darbo našumą ir teikiamų paslaugų kokybę. 4. IA kaip prekės ženklas nėra žinomas nei vietinėje nei tarptautinėje rinkoje. Iki šiol konsoliduotos įstaigos dirbo su savo organizacijos prekės ženklu. Todėl būtina aiški IA komunikacijos strategija ir viešinimo kampanija tiek vietinėje tiek tarptautinėje rinkoje. Taip pat būtina įgyvendinti kitas IA įtinklinimo veiklas, siekiant žinomumo tarptautinėje bendruomenėje. Atsižvelgiant į tai, šio projekto apimtyje siekiama išspręsti svarbiausias IA veikloje kylančias problemas, kas užtikrintų galimybę efektyviai ir kokybiškai vykdyti jai priskirtas funkcijas. Įgyvendinus projektą bus pasiekti šie rezultatai: 1. Sukurta IA IRT infrastruktūra – modernizuotos, įsigytos ar sukurtos programinės priemonės, atitinkančios IA veiklos poreikius; 2. Išnuomotas biuras ir parengtos fizinės darbo vietos; 3. Įgyvendintos IA įsitinklinimo veiklos; 4. Išmokėtos išmokos, susijusios su darbo teisinių santykių pabaiga, konsoliduotų įstaigų (VL, LVPA ir MITA) darbuotojams; 5. Organizuotos veiklos IA darbuotojų vidinės komunikacijos ir sklandaus bendradarbiavimo užtikrinimui.