Ftalatai, plačiai naudojami kaip plastiko minkštikliai ir stabilizatoriai, yra viena iš labiausiai paplitusių žmogaus sukurtų cheminių medžiagų grupių pasaulyje. Šie junginiai randami beveik visuose mūsų kasdienio gyvenimo produktuose: maisto pakuotėse, kosmetikos gaminiuose, statybinėse medžiagose, vaikų žaisluose ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 95 % pasaulio gyventojų organizme aptinkami ftalatų pėdsakai. Jie aptinkami šlapime, kraujyje, motinos piene ir net placentoje, o tai įrodo jų paplitimą ir galimybę prasiskverbti į žmogaus biologinius skysčius per įvairius sąlyčio kelius. Maistas yra vienas pagrindinių ftalatų patekimo į organizmą šaltinių. Ftalatai prasiskverbia į maisto produktus iš plastikinių pakuočių ar apdorojimo įrangos, ypač termiškai apdorojant maistą. Ftalatai aptinkami patalpų ore, kur jie išsiskiria iš baldų, grindų dangos, dažų ar kitų sintetinių medžiagų. Ftalatų pėdsakų randama tiek paviršiniuose, tiek požeminiuose vandenyse. Dirvožemyje ftalatai kaupiasi dėl pramoninių atliekų ir plastiko degradacijos procesų. Dėl savo universalumo ir ekonomiškumo ftalatai tapo nepakeičiamais pramonėje, tačiau jų neigiamas poveikis žmogaus sveikatai vis dažniau pripažįstamas pasaulio mokslininkų. Ftalatai gali imituoti hormonų veikimą arba slopinti jų poveikį, taip trikdydami natūralius hormoninius procesus. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad tokie ftalatai kaip di-(2-etilheksil)-ftalatas (DEHP) gali mažinti testosterono gamybą Leydigo ląstelėse, o tai tiesiogiai veikia vyrų reprodukcinę sveikatą. Ftalatų poveikis vaikų vystymuisi taip pat kelia didelį susirūpinimą. Ftalatai sukelia ir reprodukcinės sveikatos problemas. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ftalatų poveikis gali sumažinti spermatozoidų skaičių iki 30 %, pabloginti judrumą ir pažeisti genetinį spermos vientisumą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad ftalatai prisideda prie metabolinio sindromo, apimančio nutukimą, diabetą ir širdies ligas, vystymosi. Ftalatų poveikis žmogaus nervų sistemai yra ypač aktualus vaikų vystymosi kontekste. Tyrimai rodo, kad ftalatų poveikis nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje yra susijęs su dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimu (ADHD) bei autizmo spektro sutrikimais. Ftalatai veikia ne tik žmones, bet ir gyvūnus, ypač tuos, kurie gyvena vandens ekosistemose. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA, 2022) tyrimai rodo, kad didelė ftalatų koncentracija gali sukelti hormonų disbalansą žuvų organizmuose, sumažinti jų vaisingumą ir netgi sukelti populiacijų nykimą. Tokių cheminių junginių ilgalaikis buvimas aplinkoje kelia rimtą pavojų biologinei įvairovei. Ftalatai, kaip nuolatiniai organiniai teršalai (angl. persistent organic pollutants), yra labai atsparūs natūraliam skaidymuisi, o tai reiškia, kad jie lieka aplinkoje dešimtmečiais. Šis ilgalaikis poveikis lemia jų kaupimąsi biologinėse sistemose (biokoncentraciją) ir didina poveikio riziką per mitybos grandines. Nepaisant plačiai pripažinto ftalatų poveikio sveikatai ir aplinkai, efektyvių sprendimų, skirtų šių cheminių medžiagų pašalinimui iš organizmo ar aplinkos, vis dar trūksta. Įvairios sprendimai, įskaitant maisto papildus dažnai neturi patvirtinto veiksmingumo mokslinių tyrimų duomenimis, o tai kelia abejonių dėl jų efektyvumo. Atsižvelgdama į įvardintą problematiką, MB „Klaipėdos projektai“ kuria pasaulyje unikalų junginį, kurio pagrindu bus sukurtas maisto papildas, skirtas ftalatų ir kitų lipofilinių toksinų surišimui ir veiksmingam jų pašalinimui iš žmogaus organizmo. Kuriamas junginys yra sinergetiškas veikliųjų medžiagų, įskaitant chitozaną, chlorelę ir aktyvintąją anglį derinys, kuris spręs fatalatų taršos keliamus iššūkius. Įvardintos medžiagos pasižymi specifiniais adsorbcijos mechanizmais, leidžiančiais efektyviai surišti ir pašalinti lipofilinius junginius. MB „Klaipėdos projektai“ kuriamas produktas bus revoliucinis sprendimas, kuris ne tik spręs šias problemas, bet ir nustatys naujus standartus detoksikacijos rinkoje. Jo inovatyvumas grindžiamas pagrindiniais aspektais: sinergetinis veikliųjų medžiagų sąveika, specifinė adsorbcija ir jos efektyvumu, moksliniu pagrindimu. Projektas taip pat atitinka horizontaliųjų principų reikalavimus ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Jis prisidės prie darnaus vystymosi, skatins technologijų asmens ir visuomenės sveikatos srityje atsiradimą ir molekulinių medicinos technologijų biofarmacijoje taikymą. Projektas užtikrins lygių galimybių bei nediskriminavimo principus, sprendimas bus pritaikyta visoms socialinėms grupėms (prieinamumo visiems principas), įskaitant asmenis su negalia, ir atitiks reikšmingos žalos nedarymo principą. Projekte kuriamas sprendimas prisidės prie sveikatos gerinimo.