Kietųjų dalelių išmetimo problema yra didelis aplinkosaugos iššūkis, turintis įtakos oro kokybei ir visuomenės sveikatai. 2024 m. Europos komisijos publikacijoje nurodoma, kad žemės ūkis ir energijos sąnaudų šaliniai yra didžiausi oro teršalų šaltiniai. Reaguojant į tai, imtasi reguliavimo priemonių, tokių kaip Europos Sąjungos reglamentas (ES) 2015/1185, kuriuo nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams. Šiais reglamentais siekiama visoje Europos Sąjungoje suderinti energijos suvartojimo ir išmetamųjų teršalų, įskaitant kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų, kuriuos išmeta kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai, standartus. Siekdama atitikti Europos Sąjungos aplinkosaugos strategijas ir reglamentus bei įgyvendinti savo vidinę nuostatą būti aplinkai draugiška, UAB "SSF" nusprendė imtis veiksmų dėl savo gamybos technologijų. Krosnelių dūmingumo tyrimų, atliktų Vokietijos laboratorijoje, pirminiai tyrimai parodė, kad teršalų emisijų problemą galima sudalinti į dvi dalis: labai didelės teršalų koncentracijos (CO ir LOJ) krosnelės įsikūrimo metu; ženkliai mažesnės, bet vis tik viršijančios reikalingą lygį koncentracijos normalaus darbo metu (koncentracijoms svyruojant, leistinas ribas viršija vidutinės kūrenimo ciklo vertės). Remiantis tyrimo rezultatais buvo iškelta hipotezė, kad skirtinguose buitinių krosnelių modeliuose įrengus pakopinio degimo zonas ir į abi degimo zonas laipsniškai tiekiant orą bei įmontuojant keičiamus katalizatorius, būtų sumažinta nevisiško degimo produktų (pvz., CO, NO, dioksinų, furanų) koncentracija išmetamuose dūmuose, kartu išlaikant krosnelės efektyvumą.