Vakarų Lietuvos savivaldybėse kultūros situacija, lyginant su kitais Lietuvos regionais, yra prastesnė ir tai iliustruoja kasmet nustatomos savivaldybių kultūros indeksų reikšmės. Per metus keturiomis pozicijomis pagerėjęs, 2022 m. Plungės rajono savivaldybės (Savivaldybė) kultūros indeksas buvo 37 vietoje iš 60 savivaldybių. Savivaldybės gyventojų dalis, per pastaruosius 12 mėn. vartojusių kultūros paslaugą, yra didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje (60,42, kai šalies vidurkis 58,04), tačiau kultūros paslaugų prieinamumas ir jų įvairovė vertinama mažiau palankiai. Savivaldybė dvigubai daugiau nei šalies savivaldybių vidurkis skiria finansavimo kultūros paveldo tvarkybai (2022 m. pagal šį kriterijų skirta 40,54, kai šalies vidurkis 22), tačiau kultūros organizacijų, kūrėjų, kultūros makroekonomikos, dalyvavimo kultūroje ir socialinio kapitalo subindeksai išlieka besivejančių pozicijoje. 2023 m. atliktas gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis vertinimas taip pat patvirtino nepalankią kultūros situaciją Telšių regione. Gyventojų dalyvavimą, socialinį įsitraukimą ir gyvą kultūros paslaugų vartojimą Savivaldybėje neabejotinai padidintų kultūros įvairovės ir jų prieinamumo padidinimas, orientuotas ne tik į esamą kultūros paslaugų vartotoją, bet ir į socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių poreikius. Nuo 1994 m. aktyvaus kultūros paslaugų teikėjo – Žemaičių dailės muziejaus (ŽDM) veiklos tikslas yra išsaugoti ateinančioms kartoms ir tautos kultūrai unikalų XIX a. kultūros paminklą – kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio dvaro (Dvaras, unikalus objekto Kultūros vertybių registre (KVR) kodas – 988) kompleksą, sugrąžinti į tėvynę išeivijoje kūrusių žemaičių dailės kūrinius, kitas istorijos ir meno kolekcijas, kaupti, saugoti, eksponuoti Žemaitijos regiono dailės ir Plungės krašto materialines ir dvasines kultūros vertybes, tirti krašto praeitį. Aktyvus ŽDM kartu su Plungės rajono savivaldybės administracija (PRS) Dvaro infrastruktūros įveiklinimo ir kultūros turinio projektų inicijavimas bei įgyvendinimas nuo 2004 m. Dvare leido pasiekti reikšmingų rezultatų, kokybiškai ir pažangiai pritaikant šešias iš vienuolikos išskirtinio Lietuvos Versaliu vadinamo Dvaro komplekso dalių visuomenės kultūros poreikiams: 1. Mykolo Oginskio rūmai (Rūmai, KVR – 448) įveiklinti, čia lankytojams prieinamos pastovios ir keičiamos ekspozicijos, vyksta edukacinės veiklos ir kultūros renginiai, įrengtos darbo vietos ŽDM darbuotojams; 2. Laikrodinės-oranžerijos pastatas (Oranžerija, KVR – 24775) įveiklintas, čia jau 10 metų veikia Savivaldybės viešoji biblioteka, skaitykla, vykdomos edukacinės veiklos ir dirba bibliotekos darbuotojai; 3. Sargo namas (KVR – 24776) įveiklintas, čia lankytojus pasitinka Turizmo informacijos centras; 4. Advokatų namas (KVR – 24777) įveiklintas, čia veiklą iki 2023 m. balandžio 30 d. vykdė vaikų dailės studija „Čiurlioniukai“, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. panaudos teise pastatą naudoja „Plungiškių draugija“; 5. Dvaro parko vartai (KVR – 24773) puikios būklės, atlieka Dvaro reprezentacinę paskirtį; 6. Parkas (KVR – 24779) įveiklintas, čia įrengtas apšvietimas, atliktas parko zonavimas, pėsčiųjų takai, pralaidos ir tvenkiniai, tilteliai ir kita infrastruktūra kultūros paminklo lankymui. Dvaro infrastruktūra nuosekliai ir kryptingai vystoma, jame teikiamos kultūros paslaugos, tačiau nesutvarkyta ir neįveiklinta dar 1084,18 kv. m. Dvaro Žirgyno pastato (Žirgynas, KVR – 24772) ploto. Atsižvelgiant į tai, pirmoji projektu sprendžiama problema: nors Žirgyno eksterjero tvarkyba yra užbaigta bei tvarkoma reikšminga dalis Žirgyno vidaus patalpų, tačiau daugiau nei trečdalis Žirgyno vidaus patalpų nėra pritaikytos teikti aukštos meninės vertės kultūros paslaugas. Pagal parengtą techninį projektą (TP), lieka neįgyvendinti II ir III TP etapai. Antroji problema – nesukurta su kino ir videomenu susijusių kultūros paslaugų pasiūla Savivaldybėje. Remiantis Vertinimu, kino ir videomeno srities kultūros paslaugos yra dažniausiai vartojamos kultūros paslaugos Lietuvoje ir jų vartojimas 2023 m. sudarė 97 proc., o filmus bent kelis kartus per savaitę per televiziją ar internetu žiūri 6 iš 10 gyventojų. Taip pat Lietuvoje dešimtadalis kultūros veiklose nedalyvaujančių asmenų būtų linkę užsiimti kino ar videomeno veikla, tačiau Savivaldybėje nėra tokių kultūros paslaugų pasiūlos. Trečioji problema – ne visa Žirgyno infrastruktūra pritaikyta teikti kultūros paslaugas riboto judumo asmenims. Žirgynas yra dviejų aukštų pastatas, tačiau judėjimo negalią turintiems asmenims kultūros paslaugos yra teikiamos išimtinai I pastato aukšte. To priežastis – nėra įrengtas keltuvas, kuriuo negalią turintys asmenys ar riboto judumo asmenys galėtų pasiekti II pastato aukštą. Atsižvelgiant į kultūros paveldo reikalavimus, keltuvas neįgaliesiems yra suprojektuotas III TP etape, tačiau šis TP etapas dar nėra įgyvendintas, trūkstant finansinių galimybių skirti reikšmingas sumas iš Savivaldybės biudžeto. Ketvirtoji problema – ŽDM nevykdo neregiams ir kurtiesiems skirtų specializuotų edukacinių veiklų. Pagrindinės ŽDM vykdomos edukacinės veiklos yra prieinamos moksleiviams Kultūros paso sistemoje ir vykdomos Rūmuose, tačiau nei viena iš ŽDM vykdomų veiklų nėra specializuotai parengta ir pritaikyta regos ir klausos negalią turintiems asmenims. Apibendrinta problema, prie kurios sprendimo prisidedama projektu – neoptimalus kultūros paminklo infrastruktūros pritaikymas ir įveiklinimas teikti paklausias kultūros paslaugas savivaldybės gyventojams, o ypač riboto judumo asmenims, neregiams ir kurtiesiems. Projektas bus vykdomas nepažeidžiant Chartijos nuostatų ir laikantis 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimu nustatytų rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų paramą (2016/C 269/01). Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. projektas yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir bus vykdomas, atsižvelgiant į ES klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo ir prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimo.