Pareiškėjas, kartu su partneriu vysto išmanų technologinį sprendimą, kurio tikslas – išspręsti neefektyvaus tręšimo ir ūkio priežiūros problemas. Ūkininkai, dažnai susitelkdami į trumpalaikį einamųjų metų derliaus produkcijos padidėjimą neįvertina galimų neigiamų padarinių: - per didelis trąšų naudojimas neturi įtakos pasėlių derliui, jeigu augalas nesuvartoja maistinių medžiagų. Taigi ūkininkai išleidžia pinigus trąšoms negaudami jokios naudos, - neefektyvaus trąšų naudojimas daro žalą gamtai - perteklinis tręšimas skatina eutrofikaciją ir dirvos eroziją, didina anglies dioksido lygį dirvoje, susiformuoja dirvožemio mikrofaunos degradacija, dėl ko ilgoje perspektyvoje ne tik mažėja derlius bet ir kaupiasi ekologinės problemos (pvz., dėl neekologiškos ir neatsakingos žemdirbystės turime užterštą Baltijos jūrą), - siekis gauti tik trumpalaikį pelną padidina ūkio išmetamą anglies dioksido kiekį. Naudojant 50 proc. daugiau trąšų nei reikia, pasėlių gaunama produkcija išliks tokia pati, o išmetamųjų teršalų kiekis padidės dvigubai. Rinkoje egzistuojantys technologiniai sprendimai neleidžia laiku ir patikimai įvertinti kokių mitybos elementų trūksta prižiūrimoms augalų kultūroms. Egzistuojančios spektrinės analizės priemonės (satelitinių nuotraukų duomenys, dronai su multi ar hiperspektrinėmis kameromis) dažniausiai apsiriboja tik pagrindinio mitybos elemento – azoto – trūkumo ar bendros augalų būklės įvertinimu pagal spektrinius vegetacijos indeksus (NDVI, NDWI, NDRE ir kt.), tačiau nepateikia informacijos apie šių trūkumų priežastis. Dažnai azoto trūkumas rodo bendrą augalo būklę, kurią gali lemti tiek kitų maistinių medžiagų trūkumas, kurių poreikis augaluose priklaus nuo vegetacijos tarpsnio, tiek kiti veiksniai – augalų ligos, klimatinės sąlygos. Be to NDVI indeksai rodo tik koreliacines sąsajas su azoto ar chlorofilo kiekiu augaluose tačiau nerodo absoliutaus maistinių medžiagų trūkumo ar pertekliaus. Detalus augalų būklės vertinimas gali būti atliekamas vykdant agrocheminius augalų pavyzdžių ir dirvos tyrimus, tačiau tokie laboratorijose atliekami tyrimai nėra patogūs – tyrimų analizė trunka iki 5 – 7 dienų, rezultatų interpretavimas reikalauja augalų fiziologijos pažinimo ir lauko priežiūros istorijos, be to tyrimuose apsiribojama tik augalų ištyrimu paimtų iš riboto kiekio lauko vietų, dėl ko neįmanoma turėti informacijos apie viso lauko situaciją. Neturint savalaikės informacijos apie prižiūrimo lauko augalų būklę ir nežinant kokių mitybos elementų trūksta augaluose, neįmanoma įgyvendinti optimalios lauko priežiūros ir laiku imtis sprendimų (tręšimo tinkamais elementais) galimų mitybos problemų sprendimui. Pasaulinė tiksliosios žemdirbystės rinka sparčiai auga – Statista duomenimis, rinkos dydis 2027 metais sieks virš 14.5 mlrd. JAV dolerių ir ji auga vidutiniškai 13.7% kasmet (CAGR). Tai lemia ne tik augantis sprendimų kiekis rinkoje, bet tuo pačiu ir augantis ūkininkų ir patarėjų susidomėjimas technologijų taikymu. Nors rinka didelė ir sparčiai auganti, beveik 47% ūkininkų vis dar nenaudoja technologinių sprendimų dėl jų kompleksiškumo. Vienas svarbiausių precizinės žemdirbystės segmentų yra tiksliojo tręšimo technologijos. Jos leidžia ūkininkams efektyviai ir tiksliai tręšti laukus, taip sumažinant perteklinio tręšimo riziką ir užtikrinant didesnį derlių. Tačiau opiausia problema yra nustatyti kokiomis trąšomis tręšti ir koks yra optimalus tręšimo normų paskirstymas konkrečiame lauke. Europoje, dėl nepakankamo tręšimo ir drėgmės, grūdinės kultūros auga nepritekliuje – skaičiuojama, kad sutvarkius tręšimą ir vandens kiekį, įmanoma užauginti apie 240 megatonų grūdinių kultūrų papildomai – per vienus metus . Vien tik Europoje yra virš 400 tūkstančių ūkių, kurių dydis virš 50 hektarų ir kurie susiduria su šia problema kasmet. O globali rinka dar didesnė – tikslinių ūkių pasaulyje yra virš 3.2 milijonų (ūkių valdančių virš 50 hektarų)! Pareiškėjo kartu su partneriu vystomas produktas – Išmanioji Žemės Ūkio Valdymo Sistema (IŽŪVS) suteiks galimybę ūkininkams patogiai valdyti visą svarbiausią ūkio informaciją vienoje vietoje, priimti greitus ir informuotus sprendimus ir finansiškai įvertinti savo laukų rentabilumą ilgalaikėje perspektyvoje. Sistema leis ūkininkui laiku identifikuoti ne tik azoto bet ir visų kitų mitybai reikalingų medžiagų trūkumus iš praturtintų palydovinių nuotraukų ir pateiks laukų priežiūros rekomendacijas (tręšimo žemėlapius) ir lauko analizės rezultatus ūkininkams priimtina forma suprantama ir lengvai įgyvendinama forma. Tuo pačiu bus galima ne tik sekti augalų mitybos trūkumus laukuose bet ir kartu išvengiant pertręšimo mineralinėmis trąšomis. Sistemos deleguojami darbai ir teikiamos rekomendacijos bus paremtos ne tik technologiniais sprendimais bet ir sistemizuota ilgalaike darbo patirtimi agronomijos srityje ir naujausiais bei svarbiausiais moksliniais tyrimais ir praktinėmis / metodinėmis rekomendacijomis iš ES reguliavimo institucijų. Projekte sprendžiama problema turės tiesioginę įtaką horizontalių principų (HP) įgyvendinimui pagal šiuos aspektus: - Darnus vystymasis, įskaitant žalos nedarymo principą: IŽŪVS sistema leis optimaliau naudoti trąšas išvengiant pertręšimo rizikos. Tuo pačiu, įgyvendinus kontroliuojamą laukų tręšimą, pasėliuose bus mažesnis anglies dioksido kiekis. Šis aspektas atitiks HP prioritetą – aplinkosaugą. - Regionų plėtros planų (RPPl) įgyvendinimas: IŽUVS sistemų įdiegimas bus tiesiogiai susijęs su naujų darbo vietų sukūrimą ir tuo pačiu ekonominių rodiklių gerinimą regionuose, kur vystomas žemės ūkis (kaimuose). Šis aspektas atitiks HP prioritetą – verslą ir užimtumą regionuose. Planuojama, kad plėtojamas produktas - IŽŪVS sistema taip pat leis efektyviai identifikuoti augimą ribojančius veiksnius ir priimti greitus sprendimus kurie leis užauginti daugiau ir daryti mažiau žalos aplinkai – perteklinio tręšimo žala (vien tik azoto) yra virš 70 mlrd. EUR kasmet – vien tik Europos Sąjungoje.