Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija – didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, studijas vykdo dvejuose miestuose - Kaune ir Vilniuje. Ne vienerius metus VDU Švietimo akademija rodo lyderystę ugdymo krypties studijų srityse, pedagogikos studijos buvo įvertintos šalies ir tarptautinių ekspertų. 2023 m. vienintelis Lietuvoje šis edukologijos krypties vienetas gavo 4,5 balo iš 5 maksimalių galimų. Nepaisant pasiektų pokyčių mokytojų rengime, dalykų mokytojų rengimas išlieka opia šalies problema. Šiandien dalykų mokytojų trūkumas jaučiamas didžiuosiuose šalies miestuose, o penkerių metų perspektyvoje šį trūkumą stipriai pajaus ir mažesnės Lietuvos savivaldybės. Kitas iššūkis - dalykų mokytojai susiduria su vis didėjančia mokinių įvairove, kurią sąlygoja demografiniai, socialiniai, ekonominiai, kultūriniai bei individualūs veiksniai, ypač išaugę šalies švietimo sistemoje pradėjus taikyti įtraukiojo ugdymo principus. Todėl šalia dalyko, žinių, didaktikos kompetencijų, išauga poreikis įgyti ir žinių, kurios įgalintų mokytojus sėkmingai dirbti įvairialypėse klasėse bei atliepti individualius mokinių poreikius. Siekiant atliepti šiuos iššūkius, Vytauto Didžiojo universitetas teikia projektinį siūlymą, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti pedagogų rengimo potencialą ir auginti pedagogines studijas pasirinkusių studentų skaičių, ypač mokomojo dalyko pedagoginėse specializacijose Vilniuje ir Kaune, sukuriant įtraukios ugdymo didaktikos infrastruktūrą. Įtraukioji didaktika apibrėžiama kaip UDM (Universalaus dizaino mokymuisi) principais grįsta mokomojo dalyko ugdymo(si) sritis. Įtraukioji didaktika apjungia ne tik vieno dalyko ugdymo(si) principus, metodus, strategijas, bet ir numato integralius (tarpdalykinius) ir įtraukius, pritaikytus skirtingų poreikių vaikų poreikiams metodus, aplinkas, pedagogines modeliavimo strategijas. Didaktikos laboratorijos yra svarbios mokytojų rengime ir jų kvalifikacijos tobulinime, nes jos padeda mokytojams efektyviai įgyti ir tobulinti realius pedagoginius įgūdžius, suteikia galimybes eksperimentuoti su įvairiais mokymo metodais, technologijomis ir strategijomis, praktiškai išbandyti teorinius modelius ir gauti vertingus duomenis apie jų veiksmingumą. Siekiant sustiprinti pedagogų rengimo potencialą ir padidinti studijuojančių pedagogikos programose skaičių, pagrindinės investicijos būtų skirtos atnaujinti ir pritaikyti pedagoginėms studijoms infrastruktūrą Vilniuje, Ševčenkos g. 31, įrengiant studijų ir MTEP inovacijų laboratorijas ir erdves. Planuojamos įrengti: • Daugiakalbystės ugdymo didaktikos laboratoriją (lietuvių, lenkų, prancūzų, anglų kalbų), (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) • Gamtinio ir technologinio ugdymo laboratoriją (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) • Meninio ir kultūrinio ugdymo didaktikos laboratoriją (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) • Universalaus mokymosi dizaino (UDL) laboratoriją, plėtojant bendradarbiavimą su regioniniais įtraukties centrais ir Lietuvos įtraukties švietime centru. (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) • Socialinio ugdymo didaktikos laboratoriją (geografija, istorija) (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) • Bendrosios pedagogikos laboratoriją ir simuliacines erdves (T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) Projekto veiklos ir investicijos Kaune apimtų Active training Lab Kaune (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) įrengimą, o taip pat didaktinėms kompetencijos reikalingos skaitmeninės įrangos ir priemonių įsigijimą, sudarant vienodas sąlygas rengti būsimus pedagogus VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Projektas siekdamas sukurti šiuolaikinę ir patrauklią pedagogų rengimo infrastruktūrą, kuri padės spręsti pedagogų trūkumo problemą (įvardintą 2021–2030 m. Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros pagrindime, 18 problemos, sprendžiamos problemos priežastyje 18.1. Neužtikrinamas pedagogų rengimo ir jų poreikio balansas) leis pritraukti naujų studijuojančių į pedagogikos ir mokomojo dalyko pedagogikos studijas, ypač orientuodamasis į naujų didaktinių kompetencijų įgijimą ir tobulinimą. Projektas tiesiogiai ir netiesiogiai atlieps šiuos svarbius strateginius dokumentus: Prisidės prie Švietimo plėtros programos priemonės "Pirmiausia mokytojas" keliamų uždavinių įgyvendinimo: • "gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų"; • "sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą". Atlieps 2021-2030 m. Nacionalinio pažangos plano 3 tikslą „Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“. Sustiprins „Naujos kartos Lietuvos"(EGAPD) Švietimo komponento tikslą "pagerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą, taip pat skatinti gerinti įgūdžius" ir atlieps D.1.1.4. 4 papriemonėje. Pedagogų kompetencijų stiprinimas. įvardintą uždavinį: "Turi būti padidintas pedagogų rengimo ir mokymo sistemų lankstumas". Atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C58/01) išdėstytą priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą, įgyvendinant projektą nebus padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį.