Projektu sprendžiama 2021-2023 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos 3.4 uždavinio - gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų - 15 problemos “Aukštojo mokslo sistemos teikiamų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitiktis” 15.5 ir 15.6 priežastis. Pagrindinis projekto tikslas - didinti studijų įtraukumą ir prieinamumą asmenims iš mažai atstovaujamų, socialiai pažeidžiamų grupių. Viena iš tokių grupių - asmenys, turintys negalią ir negalios sąlygotų individualių poreikių. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnis laiduoja neįgaliųjų teisę į mokslą. Konvencijos nuostatos reikalauja šalių be kita ko užtikrinti, kad būtų tinkamai pritaikytos mokymosi sąlygos pagal asmens poreikius, neįgalieji gautų būtiną paramą švietimo sistemoje, siekiant sudaryti sąlygas jų veiksmingam švietimui, taip pat būtų teikiamos veiksmingos individualizuotos paramos priemonės, suderinamos su visiškos įtraukties tikslu. Per pastaruosius dešimt metų studijų įtraukumas Lietuvos aukštosiose mokyklose gerėja, tačiau studentų su negalia skaičius išlieka stabiliai žemas ir pastebimos mažėjimo tendencijos. Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių asmenų, turinčių negalią, skaičius yra itin mažas ir nesiekia nė 1 proc. nuo visų studijuojančiųjų skaičiaus. Nuo 2013 m. Valstybinis studijų fondas studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, teikia finansinę paramą - tikslines išmokas, kurių dydis siekia 4 BSI (2023 m. - 196 Eur). Valstybinio studijų fondo duomenimis, 2022 m. finansinę paramą neįgaliesiems studentams gavo 535 asmenys, turintys negalią, tai sudaro 0,52 proc. nuo visų tais metais studijavusių asmenų skaičiaus. Negana to, studentų, turinčių negalią, skaičius tolydžio mažėja: 2015 m. rudens semestre finansinė parama buvo paskirta 686-iems studentams, turintiems 45 proc. ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį, o 2020 m. rudens semestre tokią paramą gavo 447-i studentai, nors sąlygos tikslinei išmokai gauti nepasikeitė. Be to nuo 2019 m. rudens semestro buvo panaikintas reikalavimas į finansinę paramą pretenduojančiam studentui neturėti akademinių skolų. Tai turėjo išplėsti asmenų, galinčių gauti paramą, skaičių, tačiau ir toliau stebimas nuosaikus, tačiau pastovus finansinę paramą gaunančiųjų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. rudens semestre tikslinės išmokos paskirtos 389-iems studentams. Taip pat Valstybinis studijų fondas nuo 2013 metų vykdė aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymus, kuriais buvo siekiama sustiprinti universitetų ir kolegijų personalo kompetencijas gerinant studijų sąlygas asmenims, turintiems negalią, efektyviai pritaikant studijų procesą individualiems studentų poreikiams. Remiantis statistiniais duomenimis darytina išvada, kad neįgaliųjų teisė į mokslą šiuo metu nėra užtikrinama pakankamai, taigi būtinos priemonės, prisidėsiančios prie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo. Kelios iš priežasčių, kodėl negalią ir jos sąlygotų specialiųjų poreikių turintys asmenys nesiekia aukštojo mokslo, yra menkas studijų pritaikymas individualiems poreikiams, taip pat papildomi finansiniai kaštai, su kuriais susiduria studentai. Projekto veiklos iš dalies tęstų šiuo metu jau įgyvendinamas studijų prieinamumo didinimo priemones, o būtent būtų teikiama finansinė parama - tikslinės išmokos studentams, turintiems negalią, taip pat toliau tęsiama aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetencijų stiprinimo įtraukios studijų aplinkos kūrime veikla. Šių priemonių atsisakymas ženkliai pablogintų studijų prieinamumą, studentai, turintys individualių poreikių, susidurtų su finansiniais iššūkiais, kuriuos turėtų padengti savarankiškai, o nepavykus to padaryti - nutraukti studijas. Aukštųjų mokyklų personalas negautų aktualios praktinės informacijos apie studijų pritaikymą, šią atsiradusią nišą aukštosios mokyklos turėtų užpildyti savo iniciatyva ir lėšomis. Plėtros programos 15.5 papunktyje išskiriama spręstinos problemos priežastis - nepakankamas studijų kokybės užtikrinimo veiksmingumas. Studijų prieinamumas ir pritaikymas studentų turimiems individualiems poreikiams yra reikšminga dedamoji užtikrinant kokybiškas studijas. Šiam tikslui pasiekti projekto vykdymo metu numatoma organizuoti aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymus. Paskaitų metu bus pristatyta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos pagrindiniai principai, studijų įtraukumo ir prieinamumo reikšmė žmogaus teisių įgyvendinimo ir demokratinės, humaniškos visuomenės kūrimo kontekste, taip pat pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl studijų proceso, mokymosi priemonių, atsiskaitymo būdų, dėstymo medžiagos pritaikymo įvairių negalios rūšių sąlygotiems individualiems poreikiams, pristatomi universalaus dizaino principai ir pateikiamos rekomendacijos dėl šių principų įgyvendinimo studijų proceso organizavimo praktikoje. Aukštųjų mokyklų darbuotojai galės pasirinkti vieną ar kelias aktualias mokymų temas ar išklausyti visas organizuojamas paskaitas. Į mokymus bus kviečiami visų Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų darbuotojai: tiek administracijos personalas, vadovai, tiek dėstytojai. Aukštųjų mokyklų darbuotojams bus suteikiamos žinios ir praktiniai patarimai, kuriuos darbuotojai galės taikyti savo darbe, tokiu būdu gerindami studijų sąlygas savo aukštojoje mokykloje. Mokymus išklausęs aukštųjų mokyklų personalas gebės identifikuoti konkretaus studento individualius poreikius, įgys žinių, kaip optimaliausiai ir efektyviausiai šiuos poreikius patenkinti turimomis priemonėmis. Stiprinant mokslo ir studijų institucijų personalo kompetencijas bus gerinama studijų kokybė, kuriamas pagrindas įtraukios studijų aplinkos kūrimui. Programos 15.6 papunktyje išskiriamas per menkas prieinamumas prie mokslo ir studijų informacinių išteklių ir poreikių netenkinanti studentų mokymosi ir gyvenimo infrastruktūra. Aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai prisidės ir prie šios priežasties pašalinimo. Aukštųjų mokyklų personalas bus supažindintas su studijų pritaikymo individualiems poreikiams priemonėmis ir būdais, šias žinias taikydami praktikoje galės, be kita ko, gerinti prieinamumą prie aukštosios mokyklos informacinių išteklių ir infrastruktūros - būtent toks yra vienas iš numatomų mokymų tikslų. Pažymėtina, kad ne visi studentų, turinčių negalią, individualieji poreikiai gali būti kompensuojami ar atliepiami vien aukštosios mokyklos taikomomis priemonėmis. Dažnai individualus poreikis gali būti kompensuotas tik individualiai parenkant konkrečiam asmeniui tinkamas priemones. Dėl to individualių poreikių turintys studentai studijų metu susiduria su papildomomis išlaidomis. Dalis šių išlaidų sąlygota išimtinai negalios nulemtų individualių poreikių kompensavimo, kitą išlaidų dalį sudaro įprastos išlaidos transportui, apgyvendinimui, informacinių technologijų, mokymosi priemonėms ir kt. Studentai, turintys negalią ir negalios sąlygotų individualių poreikių, turi mažiau galimybių įsidarbinti ar gauti pajamas iš alternatyvių šaltinių, dažnai finansiškai yra priklausomi nuo savo tėvų ar globėjų, dėl negalios sąlygotos sveikatos būklės neretai gali būti sudėtinga įsidarbinti ir/ar efektyviai derinti studijas ir darbą. Viena iš projekto veiklų - tikslinių išmokų studentams, turintiems negalią, teikimas, kuria siekiama pritraukti individualių poreikių turinčius asmenis siekti aukštojo mokslo sukuriant palankias finansines sąlygas, suteikiant galimybę iš dalies padengti studijų metu atsirandančias papildomas išlaidas, patiriamas siekiant kompensuoti konkretaus studento poreikius, atsirandančius studijų metu. Taip numatoma gerinti studentų, turinčių individualių poreikių, mokymosi ir gyvenimo infrastruktūrą, taip pat didinti prieinamumą prie studijų informacinių išteklių. Manytina, kad nestiprinant aukštųjų mokyklų darbuotojų kompetencijų gali ženkliai nukentėti studijų prieinamumas asmenims iš socialiai jautrios - neįgaliųjų asmenų - grupės. Nors dalis mokslo ir studijų institucijų personalo jau yra susipažinę su įtraukios studijų aplinkos kūrimo principais, tačiau keičiantis darbuotojams, šios žinios gali būti neperduodamos efektyviai. Studijų prieinamumo gerinimas yra tęstinis procesas, o aukštųjų mokyklų personalo kvalifikacijos kėlimas šioje srityje yra neatsiejama to dalis. Svarbi studijų kokybės užtikrinimo dedamoji yra kompetentingas ir su naujovėmis susipažinęs bei gebantis jas taikyti praktikoje personalas. Projekto metu vykdomi fokusuoti aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai suteiks juose dalyvaujantiems asmenims svarbių žinių ir įgūdžių, taip pat užtikrins vienodą praktiką kuriant įtraukią studijų aplinką skirtingose aukštosiose mokyklose. Šis principas itin svarbus turint omenyje mažesnes, regionuose veikiančias aukštąsias mokyklas (kolegijas), kurios, sukūrusios patrauklią ir asmenims su negalia prieinamą studijų aplinką, didins aukštojo mokslo patrauklumą vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Asmenys, turintys negalią, galės rinktis studijas savo regione, o tai lems ir papildomų su studijomis susijusių išlaidų mažėjimą (persikėlimo, būsto nuomos kitame mieste, transporto ir pan.). Tikslinės išmokos studijuojantiems asmenims su negalia taip pat yra svarbi studijų prieinamumo didinimo priemonė. Dalis šiuo metu studijuojančių studentų, turinčių individualių poreikių, netekę paramos gali tapti finansiškai nepajėgūs studijuoti ir priversti savo studijas nutraukti. Neišvengiamai tai dar labiau mažintų ir taip nedidelį studentų su negalia skaičių Lietuvos aukštosiose mokyklose. Su studijomis susijusi finansinė našta be kita ko atgrasytų dalį dabartinių moksleivių rinktis aukštojo mokslo studijas apskritai. Studentų, turinčių individualių poreikių, įtraukimas į aukštąjį mokslą - svarbus Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos principų, tiek lygių galimybių, nediskriminavimo