Skip to main content
BDAR

Slapukų naudojimas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau, patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

 

Kvietimo numeris

25-106-P

Projekto numeris

25-106-P-0001

Sutarties įsigaliojimo data

2025-06-18 00:00

Projekto vykdytojas

Panevėžio miesto savivaldybės administracija

Vykdytojo kodas

288724610

Veiklų vykdymo pabaigos data

2027-10-31 00:00

Administruojanti institucija

Centrinė projektų valdymo agentūra

Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma

1 294 117,65 €

Projektu sprendžiamos problemos

Projektas inicijuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884/asr) pavestomis savarankiškosiomis savivaldybių funkcijomis: - savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; - teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; - dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros planus; - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vykdydama šias funkcijas, Panevėžio miesto savivaldybė privalo užtikrinti kokybišką, savalaikę bei saugią, gyventojų poreikius atitinkančią viešosios infrastruktūros priežiūrą bei plėtrą. Įgyvendindama LR vietos savivaldos įstatymu jai paskirtas savarankiškąsias ir valstybės perduotas funkcijas, Panevėžio miesto savivaldybė planuoja savo trumpalaikę ir ilgalaikę veiklą. Panevėžio miesto darnaus judumo vizija iki 2030 metų - "Panevėžys - pažangus ir gyvybingas miestas - regiono centras, kuriame lengva ir patogu judėti visiems". 2022-2030 m. Panevėžio regiono plėtros plane Panevėžio regione identifikuota problema – nedarni judumo sistema ir jos giluminė priežastis - juodųjų dėmių koncentracija regiono centre - Panevėžio mieste. Eismo saugumo priemonių trūkumas nulemia didelį eismo įvykių skaičių. Panevėžio regionui būdingas labai didelis, 2020 m. absoliučiai didžiausias iš visų regionų, žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius ir sunkiai sužeistųjų eismo įvykiuose skaičius, tenkantis milijonui gyventojų (atitinkamai 134 ir 458) (3 priedo 35 psl.). Šiuo projektu sprendžiama problema – nepatenkinama eismo saugos situacija Panevėžio miesto savivaldybėje. Problemos priežastis – prastos kokybės susisiekimo infrastruktūra Panevėžio miesto savivaldybėje. Ši priežastis atitinka 2022-2030 metų Panevėžio regiono plėtros plano pažangos priemonės Nr. LT025-05-01-04 „Darnus judumas Panevėžio mieste“ pagrindimo apraše nurodytą problemą: „Nedarni judumo sistema“ ir nurodytą vieną iš priežasčių: „Juodųjų dėmių koncentracija regiono centre"(3 priedas 48 psl.). Nacionalinio 2022–2023 m. Lietuvos juodųjų dėmių žemėlapio duomenimis regiono savivaldybių tarpe Panevėžio m. savivaldybė išsiskiria juodųjų dėmių skaičiumi. 2023 m. Panevėžio m. fiksuojama 11 juodųjų dėmių savivaldybės gatvių sankryžose ir 3 juodosios dėmės savivaldybės gatvių ruožuose. Panevėžio miesto darnaus judumo plano (4 priedas 38 psl.) rengimo metu atlikta analizė parodė, jog tikslinga įdiegti eismo saugumo priemones juodųjų dėmių vietose, taip siekiant sumažinti eismo įvykius, kur situacija blogiausia. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2024 m. gruodžio 13 d. Nr. A-827 „Dėl juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašo patvirtinimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 286 pripažinimo netekusiu galios", pagal patvirtintą juodųjų dėmių šalinimo pirmumo sąrašą, Basanavičiaus - Beržų g. yra 8 vietoje (7 priedas), 2023 m. buvo 5 vietoje (8 priedas). Vadovaujantis Juodųjų dėmių pasais (9 ir 10 priedai) 2019 - 2023 m. šioje sankryžoje įvyko 7 įskaitiniai eismo įvykiai. Šių įvykių metu žuvusiųjų nebuvo, buvo sužeisti 9 žmonės, (https://ktti.maps.arcgis.com/apps/instant/minimalist/index.html?appid=d0994fc74c4346158c0916dc3b37314d), informacija pateikta 2023 m., 2024 m. juodųjų dėmių pirmumo šalinimo sąrašuose (8,9 priedai). Problemos sprendimo būdas yra Basanavičiaus – Beržų g. šviesoforinės sankryžos rekonstravimas į žiedinę sankryžą. Rekonstravus sankryžą į žiedinę, sumažės eismo įvykių rizika, eismo įvykių pasekmės. Mažiau bus konfliktinių taškų, kuriuose kirstųsi skirtingų eismo dalyvių keliai, neliks pavojingos kelio (gatvės) kirtimo ir posūkio į kairę situacijos. Bus optimaliai pagerintas eismo reguliavimo lygis, padidės sankryžos pralaidumas. Nedidelio skersmens sankryžoje, važiuojama lėčiau, nei kitose sankryžose. 2022 - 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programos regioninės pažangos priemonės Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“ finansavimo gairėse numatyta finansuojama veikla: „juodosios dėmės pase siūlomų eismo saugumo inžinerinių ar kitų inžinerinių sprendinių, kurie užtikrintų juodojoje dėmėje nustatytų inžinerinių kelio arba gatvės infrastruktūros saugumo trūkumų šalinimą, įgyvendinimas“. Projektas „J. Basanavičiaus – Beržų g. rekonstravimas, užtikrinant eismo saugumą ir pašalinant juodąją dėmę“, kurio teikimui pritarta 2024 02 29 Panevėžio m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-39 (2 priedas), neturi tiesioginių sąsajų su kitais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamais projektais. Projektas turi netiesioginę sąsają su projektais „Klaipėdos g.–Vakarinės g. rekonstravimas, užtikrinant eismo saugumą ir pašalinant juodąją dėmę“ ir „Klaipėdos g.–Nemuno g. rekonstravimas, užtikrinant eismo saugumą ir pašalinant juodąją dėmę“, kuriuos vykdant bus naikinamos juodosios dėmės ir didinamas eismo saugumas Panevėžio miesto savivaldybėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 2005, Nr. X-258, Nr. 84-3105), projektas nėra priskiriamas prie poveikio aplinkai ar vertinimo dėl poveikio aplinkai objekto, todėl nei poveikio aplinkai vertinimas, nei atranka dėl poveikio aplinkai atlikimo nėra atliekami. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo principo aspektus: klimato kaitos švelninimą; prisitaikymą prie klimato kaitos; tausų vandens ir jūrų išteklių naudojimą ir apsaugą; perėjimą prie žiedinės ekonomikos; oro, vandens ar žemės taršos prevenciją; biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą ir atkūrimą. Nenumatoma, kad projekto veiklos didins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, nes projekto metu sukurta infrastruktūra užtikrins mažesnį automobilių važiavimo greitį, tolygesnį važiavimą, trumpesnį laukimo laiką, tokiu būdu bus suvartojama mažiau degalų ir kartu išmetama mažiau kenksmingų medžiagų. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, nes nenumatomas neigiamas poveikis žmogui, gamtai ar turtui. Planuojamos veiklos neturės tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, nes įgyvendinant šią veiklą neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Nenumatoma, kad projekto veiklos darys neigiamą įtaką žiedinei ekonomikai, kadangi numatoma, kad atliekant rangos darbus bus išpildyti reikalavimai dėl atliekų susidarymo, vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, kurios aiškiai apibrėžia atliekų rūšiavimą statybvietėje. Nenumatoma, kad projektų veiklų, susijusių su infrastruktūros kūrimu, metu susidarytų ženkli oro, vandens ir dirvožemio tarša, nes vykdant rangos darbus bus naudojamos Statybos techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose leistinos medžiagos, atitinkančios aplinkos apsaugos reikalavimus. Vykdant statybos darbus bus imamasi priemonių sumažinti triukšmą, dulkių ir teršalų išmetimą. Vertinama, kad projektų veiklos neturi jokio numatomo neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad atitinka Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą. Nauji dideli objektai nebus statomi. Lygių galimybių principas užtikrina, jog visiems asmenims, nepaisant jų lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, pilietybės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, sveikatos būklės, socialinės padėties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų bruožų, būtų užtikrintos vienodos teisės ir galimybės dalyvauti įgyvendinant projektą bei vykdant veiklas po investicijų. Vykdant rangos darbus bus prisidedama prie universalaus dizaino principų įgyvendinimo. Rekonstravus sankryžą į žiedinę, infrastruktūra bus pritaikyta ir žmonėms su negalia.
Daugiau Mažiau

Projekto tikslas

Projekto tikslas – pagerinti eismo saugos situaciją Panevėžio miesto savivaldybėje. Projekto tikslui pasiekti formuluojamas uždavinys - pagerinti susisiekimo infrastruktūrą bei susisiekimo kokybę Panevėžio miesto savivaldybėje. Konkrečios uždavinio įgyvendinimo veiklos apims J. Basanavičiaus g. - Beržų g. sankryžos Panevėžio m. sav. rekonstrukciją, pertvarkant šviesoforinę sankryžą į žiedinę, užtikrinant eismo saugumą, pašalinant juodąją dėmę. Projekto tikslas ir uždavinys atitinka Panevėžio regiono plėtros plano 5 tikslą „Gerinti darnaus judumo sistemą“ ir 5.1 uždavinį „Pagerinti susisiekimo infrastruktūrą bei susisiekimo kokybę“.

Programos tipas

Investicijų programa

Prioritetas

Geriau sujungta Lietuva
Teritorija, kuriai tenka didžioji dalis projekto lėšų
Regionas Apskritis Savivaldybė
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas Panevėžio apskritis Panevėžio m. sav.
Regionų lėšos
Regionas Regionui skirta lėšų suma
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas 1 294 117,65 €
ES fondas
Veiklos pavadinimas Fondas
Eismo saugos vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse gerinimas Europos regioninės plėtros fondas
Finansavimo šaltiniai
Finansavimo šaltinio kodas Finansavimo šaltinio forma Finansavimo šaltinio suma
1. Projektams skiriamos finansavimo lėšos 1 100 000,00 €
1.1. ES fondų lėšos 1 100 000,00 €
2. Nuosavas įnašas 194 117,65 €
2.1. Nacionalinės viešosios lėšos 194 117,65 €
2.1.2. Savivaldybės biudžeto lėšos 194 117,65 €
Stebėsenos rodikliai
Pavadinimas Stebėsenos rodiklio pradinė reikšmė Stebėsenos rodiklio siektina reikšmė
Panaikintos juodosios dėmės ar avaringos vietos vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) 0,00 1,00
Projekto veiklos
Sutarties projekto veiklos numeris ir pavadinimas Sutarties poveiklės numeris ir pavadinimas
10-001-05-03-07-(RE)-25-(LT025-05-01-04)-02 Eismo saugos vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse gerinimas 10-001-05-03-07-(RE)-25-(LT025-05-01-04)-02-03 J. Basanavičiaus g.–Beržų g. rekonstravimas, užtikrinant eismo saugumą ir pašalinant juodąją dėmę
Sutarties intervencinių priemonių srities duomenys
  • 093 - Kiti rekonstruoti ar modernizuoti keliai (greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai)
Mums svarbi Jūsų patirtis naudojantis virtualiu asistentu – palikite atsiliepimą, tai užtruks vos minutę.
Ar radote informaciją, kurios ieškojote?
1 žvaigždutė „Ne, neradau“
5 žvaigždutės „Taip, radau viską“
Virtualus asistentas aktualių kvietimų paeiškai