Projektu sprendžiama problema – poveikis klimato kaitai ir nepakankamas atsparumas klimato kaitos poveikiui. Giluminė priežastis – nesudaromos sąlygos efektyviam aplinkos oro monitoringo sistemos užtikrinimui. Oro tarša yra didžiausia aplinkos grėsmė sveikatai, sukelianti širdies ligas, plaučių veiklos sutrikimus ir plaučių vėžį. Kauno regione 2020 m. duomenimis, oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis KD2,5 siekė 8 mg/m3 ir šis rodiklis buvo trečias blogiausias šalyje. Priešlaikinių mirčių, priskiriamų ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, tenkančių 100 000 gyv., rodiklis yra prasčiausias šalyje – 101(šalies – 90) (Europos aplinkos agentūra, 2019 m.). Dėmesys turi būti skiriamas oro kokybės stebėsenai, ne mažiau aktualu gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų (ypač tankiai apgyvendintų, kuriose daug individualiai šildomų namų ūkių (būstų), vykdoma tam tikra ūkinė veikla), nes šių duomenų surinkimas sudarytų sąlygas vykdyti efektyvias prevencines priemones ir informuoti visuomenę. Dėl šių priežasčių aktualu stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą, planuoti ir parinkti atitinkamas vietines aplinkosaugos priemones. Savivaldybėms trūksta žinių ir išteklių (įskaitant – technologinius) vykdyti oro monitoringą, galintį patikimai papildyti vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą, gaunamų duomenų tinkamą valdymą ir naudojimą geros aplinkos būklės administruojamoje teritorijoje užtikrinimui. Oro monitoringo įrangos įsigijimas leistų prisidėti prie projekto problemos sprendimo. Planuojamos dvi pagrindinės stotelės: 1.Kauno ir Veterinarijos g. sankryžoje (LKS 516671, 6103676); 2.Lietavos g. ties pėsčiųjų tiltu per geležinkelį į Topolių g. (LKS 517943, 6105216). Šiuo metu Jonavos mieste Aplinkos monitoringo programoje naudojamas aplinkos oro monitoringo metodas – pasyvusis metodas – difuzinių ėmiklių („kempinėlių“) metodas. Jis vykdomas keturis kartus per metus, vieną kartą per sezoną, dviejų savaičių periodu. Duomenis gaunami su parengtomis ataskaitomis, todėl jeigu aplinkoje fiksuojamas oro užterštumo padidėjimas kietosiomis dalelėmis, Savivaldybės administracija gauna pavėluotus duomenis. Pasyviųjų – difuzinių ėmiklių („kempinėlių“) metodo naudojimas neužtikrina realiu laiku gaunamu duomenų, todėl kyla pavojus laiku neturėti informacijos apie oro užterštumą mieste. Modernizuota ir sustiprinta Jonavos rajono aplinkos monitoringo programa kietųjų dalelių matavimo automatizuotomis matavimo sistemomis – kietųjų dalelių analizatoriais – gaunami duomenis, atitinka keliamus Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus ir gaunami duomenis bus tinkami valstybinio aplinkos monitoringo tikslams ir galės būti integruoti į tarptautinę aplinkos monitoringo sistemą. Viena iš savivaldybių savarankiškųjų funkcijų numatytų LR Vietos savivaldos įstatyme – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga bei aplinkos monitoringas. Naudojant automatizuotas matavimo sistemas gaunami nepertraukiami matavimų duomenys realiu laiku (24/7). Išmatuotos 1 valandos vidutinės matavimų vertės bei 24 valandų vidurkio matavimo vertės iš karto gali būti palygintos su aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytomis ribinėmis aplinkos oro užterštumo vertėmis ir, esant viršijimui, informuojama visuomenė bei taikomos galimos priemonės taršai sumažinti. Didelis dėmesys yra skiriamas Jonavos, miesto visuomenei, kuri kenčia nuo oro taršos su pasekme – blogėjanti sveikata. Ši investicija yra svarbi, nes smulkesnės, 2,5 mikrometro ir mažesnės dalelės gali prasiskverbti į kraujotakos sistemą, kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją. Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, 2020 m. Lietuvoje priešlaikinių mirčių skaičius dėl kietųjų dalelių KD2,5 poveikio siekė 1500 . Miesto gyventojai nori ir turi žinoti aktualią informaciją apie jų gyvenamojoje aplinkoje esamą aplinkos oro kokybę, kad, jai pablogėjus, galėtų laiku įvertinti rizikas ir imtis apsaugos priemonių. Todėl labai svarbu ateityje turėti patikimos informacijos apie kietųjų dalelių koncentracijas savivaldybių aplinkos ore ir atsižvelgiant į tai, parinkti efektyvias KD koncentracijos aplinkos ore mažinimo priemones, kontroliuoti išmetamų teršalų kiekį, optimizuoti taikomas taršos mažinimo priemones taip, kad teršalų koncentracijos aplinkos ore mažėtų ir būtų kuo didesnė nauda žmonių sveikatai. Šiuo metu Jonavos r. savivaldybė neturi nuosavos įrangos kietųjų dalelių matavimui, Jonavos mieste yra tik valstybinė (administruojama Aplinkos apsaugos agentūros) oro kokybės tyrimo stotelė, kurioje nustatomi teršalai: kietosios dalelės (KD10), azoto dioksidas (NO2) ir ozonas (O3). O kietosios dalelės KD2,5 joje nematuojamos. Iki šiol savivaldybė perka aplinkos (oro) taršos matavimo paslaugas, o tai yra neefektyvu, paslaugos nemažai kainuoja, išsamūs matavimai atliekami tik kartą per ketvirtį. Nuspręsta investuoti į aplinkos oro monitoringo stoteles tam, kad būtų galima sekti ir analizuoti informaciją bei vykdyti prevencines aplinkosaugines priemones apie Jonavos miesto oro taršą. Tam, kad būtų įgyvendinti aplinkos oro kokybei keliami reikalavimai ir uždaviniai, savivaldybei reikalinga detali informacija apie aplinkos oro kokybę ir taršą, kuri leistų parengti ir įgyvendinti Jonavos rajono savivaldybės oro kokybės valdymo programą. Projektas atitinka horizontaliuosius principus: Projektas prisideda prie Regiono plėtros plane numatytų šių horizontaliųjų principų įgyvendinimo - Darnus vystymasis ir Lygios galimybės visiems. Projekte nenumatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui. Įgyvendinant projektą nenumatoma veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Projektu bus prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – siekti miestų ir gyvenviečių įtraukumo, saugumo, atsparumo ir darnumo įvairiose srityse, taip pat siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei – įgyvendinimo. Projektu numatomas siekiamas kiekybinis ir (ar) kokybinis pokytis: Padidėjęs viešosios paslaugos gavėjų skaičius - apie 27 tūkst. Jonavos miesto gyventojų. Kokybinis pokytis – kokybiškai ir greitai gaunami duomenys apie oro taršą ir atsiradusi galimybė informuoti gyventojus. Ilgalaikis pokytis – pagerėjusi aplinkos oro būklė ir pagerėjusi gyventojų sveikata. Tam, kad būtų įgyvendinti aplinkos oro kokybei keliami reikalavimai ir uždaviniai, savivaldybei reikalinga detali informacija apie aplinkos oro kokybę ir taršą, kuri leistų parengti ir įgyvendinti Jonavos rajono savivaldybės oro kokybės valdymo programą. Projekto įgyvendinimo teritorija bus Jonavos mieste, kadangi mieste yra didelis automobilių srautas, o matavimo vietos parinktos siekiant, kad rezultatai kuo objektyviau reprezentuotų transporto, pramonės įtaką, apibūdintų užterštumo lygį gyvenamuosiuose mikrorajonuose ir miestų centruose – dažnai ir gausiai žmonių lankomose vietose.