Joniškio miesto vietos veiklos grupė (toliau - JMVVG) įsteigta 2015 m liepos 28 d. Steigėjai - 3 sektorių atstovai: vietos NVO, verslo ir vietos valdžios atstovai. JMVVG parengė vietos plėtros strategiją „Joniškio miesto 2023 – 2029 m. vietos plėtros strategija“, kuri 2024-05-13 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-338, įtraukta į patvirtintą siūlomų finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą. Strategijai įgyvendinti skirti 1 199 999,94 Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Joniškio mieste susiduriama su įvairiomis ekonominėmis ir socialinėmis problemomis. Gyventojų pragyvenimas iš socialinių pašalpų bei nedarbas yra vienos aktualiausių Joniškio miesto problemų. Taip pat Joniškio miestui aktualu stiprinti socialinėje atskirtyje esančių asmenų socialinę integraciją, taip plėtojant jų darbingų šeimos narių galimybes būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Gyventojų skaičiaus bei darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mieste mažėjimo tendencijos yra sąlyginai mažos, tačiau stebimos neigiamos tendencijos gyventojų struktūroje: vaikų skaičius mažėja, pensinio amžiaus gyventojų skaičius didėja. Esant tokioms tendencijoms, galimas demografinės pusiausvyros praradimas, nulemsiantis socialines, ekonomines problemas. 2018 – 2022 m. Joniškio rajone fiksuojama bendra tendencija: gimusių gyventojų ženkliai mažiau negu mirusių. Gimstamumą viršijantis mirtingumas nulemia neigiamą natūralią gyventojų kaitą. Natūralios gyventojų kaitos rodiklis Joniškio rajone išliko neigiamas visą analizuojamą laikotarpį. Lyginant 2022 m. su 2018 m. šis rodiklis išaugo 32,08 proc. Neigiamas neto migracijos rodiklis taip pat atskleidžia pakankamai neigiamą situaciją Joniškio mieste. Nenoriai grįžta jauni žmonės ar kvalifikuoti specialistai į miestą. Socialinės situacijos gerinimui Joniškio mieste, taip pat būtina numatyti veiksmus, kurie didintų socialinę integraciją, kadangi poreikį socialinėms paslaugoms turi įvairios Joniškio miesto gyventojų grupės: senyvo amžiaus asmenys; asmenys, turintys negalią; asmenys, turintys sunkią negalią; šeimos, patiriančios socialinę riziką, ir jose augantys vaikai; vaikai, likę be tėvų globos; kiti asmenys, turintys socialinių problemų. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius mieste mažėja, tačiau išlaidos vienam socialinės pašalpos gavėjui didėja (priežastis: didėjantys išmokų dydžiai). Didelis socialinių pašalpų gavėjų skaičius bei jiems mokamų išmokų kiekis apsunkina socialinę, ekonominę bei finansinę situaciją. Neužimti asmenys tampa mažiau socializuoti, mažiau prisideda arba visai neprisideda prie „bendro gėrio“ kūrimo. Siekiant gerinti gyventojų gyvenimo sąlygas būtina kurti naujas darbo vietas, skatinti gyventojų verslumą, labiau integruoti juos į visuomenę. Nerimą kelią tai, kad Joniškio rajone daugėja vaikų, kurie galimai patyrė smurtą, įskaitant ir artimoje aplinkoje. Jei 2018 m. vaikų, galimai patyrusių smurtą buvo 31 (iš jų 24 artimoje aplinkoje), tai 2021 m. atitinkamai 57 (iš jų artimoje aplinkoje 29). Tendencija neigiama: vaikų, galimai patiriančių smurtą skaičius Joniškio rajone didėja. Situacija atspindi, kad visuomenėje yra socialinių problemų, kurias būtina spręsti per įvairias socialines, pagalbos bei užimtumo paslaugas. Būtina skatinti kuo aktyviau į jaunimo užimtumą, darbinių įgūdžių ugdymą ir socialinės atskirties mažinimą įsitraukti nevyriausybinį sektorių. Joniškio miesto ekonominė ir verslo aplinka yra sudėtinga, stinga atskirų verslo šakų ir paslaugų infrastruktūros (apdirbamosios pramonės, paslaugų sektoriaus išvystymo ir t.t.), būtina naujų mažų ir vidutinio verslo įmonių plėtra. Atsižvelgiant į demografines tendencijas, vienas didžiausių Joniškio miesto verslo skatinimo prioritetų – socialinio verslo kūrimo ir plėtros skatinimas, jaunų žmonių verslumo didinimas ir darbo vietų jaunimui kūrimas. Užimtų gyventojų skaičius turi tendenciją augti, kas sustiprina būtinybę įtraukti kuo daugiau gyventojų į užimtumo iniciatyvas. 2020-2021 m. laikotarpiu stebima kintanti darbo rinkoje tendencija, bedarbių proc. stipriai išaugo, tačiau tai siejama su pandemija ir jos metu buvusiais pokyčiais darbo rinkoje. Bendra tendencija greičiau optimistinė, nes fiksuojamas bedarbių proc. mažėjimas. Reaguodama į susidariusią situaciją Joniškio mieste, JMVVG parengė Strategiją į kurios rengimą buvo įtraukti visų sektorių (verslo, NVO, vietos valdžios) atstovai ir aktyvūs gyventojai. Strategijoje nustatytas tikslas, kuriuo siekiama didinti miesto patrauklumą ir skatinti gyventojus imtis verslo, socialinio verslo, plėsti užimtumo galimybes, mažinti nedarbą bei gerinti gyvenimo kokybę. Tikslas suformuotas atsižvelgiant į statistinių duomenų analizės ir gyventojų apklausos rezultatus, Joniškio rajono ir Šiaulių regiono strateginio planavimo dokumentus. Strategijoje numatyti veiksmai, skirti socialinių ir kitų paslaugų, būtinų mažinti socialinę atskirtį kokybės gerinimui ir plėtrai, bedarbių ir neaktyvių darbingų gyventojų užimtumui didinti, gyventojų verslumui didinti, bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų su besiribojančiomis vietos veiklos grupėmis bei kitomis organizacijomis kūrimui. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas JMVVG vietos plėtros strategijos vykdymui, įgyvendinant šias veiklas: 1. vietos plėtros projektų atrankos dokumentų parengimas (atrankos kriterijų, atrankos vidaus tvarkų, gairių ir kitų vietos plėtros projektų atrankai reikalingų dokumentų parengimas) ir projektų atranka, vertinimas, Projektų įgyvendinimo planų (toliau - vietos plėtros PĮP) sąrašų sudarymas, projektų įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena; 2. vietos plėtros PĮP rengimu ir (ar) vietos plėtros projektų įgyvendinimo administravimui reikalingų vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų gebėjimų stiprinimu, vietos plėtros projektų rengėjų ir vykdytojų konsultavimu, metodine pagalba ir mokymu; 3. vietos plėtros strategijos įgyvendinimu, įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena, vietos plėtros strategijos metinių/galutinės ataskaitos rengimu, vietos plėtros strategijos keitimu; 4. informavimu apie JMVVG veiklą, vietos plėtros strategijos administravimo projekto įgyvendinimu ir vietos plėtros strategijos įgyvendinimu.