Joniškis – šiaurės Lietuvos miestas, priklausantis Joniškio rajono savivaldybei ir Šiaulių regionui. Joniškio miestas išsidėstęs netoli Latvijos sienos (atstumas – 14 km). Joniškio savivaldybė turi 78 km ilgio sieną su Latvija. Joniškio savivaldybę sudaro 10 administracinių vienetų, iš kurių pagrindiniai yra Joniškio ir Žagarės miestai bei Kukių ir Skaistgirių miesteliai. Joniškio miestas yra savivaldybės centras ir svarbus tuo, jog jame koncentruojasi didžioji miesto gyventojų dalis. Joniškio miesto VVG vietos plėtros strategija bus įgyvendinama Joniškio mieste. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 metų pradžioje Joniškio mieste gyveno 8 466 gyventojai t. y. 41,23 proc. rajono gyventojų. Didžiąją Joniškio miesto gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus asmenys (62,94 proc.). Pensinio amžiaus asmenys sudaro 24,6 proc., vaikai – 12,48 proc. visų Joniškio miesto gyventojų. Vertinant gyventojų skaičių lyties aspektu, 2023 m. pradžioje Joniškio mieste gyveno 4723 moterų (55,79 proc.) ir 3743 vyrų (44,21 proc.) 2023 m. pradžioje Joniškio mieste gyveno 1057 vaikai (12,48 proc.), 1183 jaunuoliai (13,97 proc.), 4145 gyventojai priklausantys 30 - 64 m. grupei (48,96 proc.) ir 2081 senjorai (24,58 proc.). (Lietuvos statistikos departamento duomenys). Stebimos neigiamos tendencijos gyventojų struktūroje. Vaikų skaičius mažėja, pensinio amžiaus gyventojų skaičius didėja. Augant pensinio amžiaus gyventojų skaičiui ir mažėjant vaikų skaičiui galimas demografinės pusiausvyros praradimas, nulemsiantis socialines, ekonomines problemas. Joniškio miestui būdingos tokios problemos kaip prastėjanti demografinė situacija, nedarbas, emigracija. Gyventojų skaičiaus mažėjimas, senstanti visuomenė, išvykstančių asmenų skaičius yra tiesiogiai susiję su nedarbu ir neigiamais užimtumo aspektais mieste. Gyventojų pragyvenimas iš socialinių pašalpų bei nedarbas yra vienos aktualiausių Joniškio miesto problemų. Todėl Joniškio miestui aktualu stiprinti socialinėje atskirtyje esančių asmenų socialinę integraciją, taip plėtojant jų darbingų šeimos narių galimybes būti aktyviais darbo rinkos dalyviais. Senstanti visuomenė, mažėjantis jaunų žmonių skaičius sąlygoja didesnį socialinių paslaugų poreikį. Dažniausiai senyvo amžiaus asmenys dėl prastėjančios sveikatos būklės, negalios, vienišumo, mažų pajamų ar skurdo atsiduria atskirtyje. Taikant bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodą ir įgyvendinant strategijos priemones, Joniškio mieste sėkmingai gali būti sprendžiamos pažeidžiamų gyventojų skurdo ir atskirties problemos, vystomas sutelktumas. Poreikį socialinėms paslaugoms turi įvairios Joniškio rajono savivaldybės gyventojų grupės: senyvo amžiaus asmenys; asmenys, turintys negalią; asmenys, turintys sunkią negalią; šeimos, patiriančios socialinę riziką, ir jose augantys vaikai; vaikai, likę be tėvų globos; kiti asmenys, turintys socialinių problemų. Tačiau stebima bendra tendencija, kad šeimų patiriančių riziką skaičius ir jose augančių vaikų skaičius yra didelis ir nemažėjantis. 2018 m. vidutiniškai Joniškio rajone buvo įregistruotos 104 šeimos, patiriančios riziką. Atitinkamai šiose šeimose gyveno 250 vaikų. 2022 m. vidutiniškai tokių šeimų buvo 119, vaikų jose – 257. 2018–2022 metų laikotarpiu šie skaičiai kinta (šeimų ir vaikų šeimose skaičius ir didėja ir mažėja), tačiau stebima bendra tendencija, kad šeimų patiriančių riziką skaičius ir jose augančių vaikų skaičius yra didelis ir nemažėjantis. Būtina įvertinti tai, kad bendras gyventojų skaičius mažėja, o visuomenė sensta. Poreikis teikti įvairias socialines bei užimtumo paslaugas šiai gyventojų grupei bei jų artimiesiems išlieka aktualus ir ateityje tik didės. Tai atspindi ir statistiniai rodikliai apie dienos centruose socialines paslaugas gaunančių vaikų su negalia skaičius. Jei 2021 m. gyventojų skaičius rajone buvo 21 284 gyventojai tai 5,15 proc. iš jų sudarė socialinės pašalpos gavėjai (1097 gyv.), 2017 m. šis procentas siekė 5,47 proc. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius mažėja, tačiau išlaidos socialinėms pašalpoms didėja (priežastis: didėjantys išmokų dydžiai). Neužimti asmenys tampa mažiau socializuoti, mažiau prisideda arba visai neprisideda prie „bendro gėrio“ kūrimo. Siekiant gerinti gyventojų gyvenimo sąlygas būtina kurti naujas darbo vietas, skatinti gyventojų verslumą, labiau integruoti juos į visuomenę. Visuomenėje yra socialinių problemų, kurias būtina spręsti per įvairias socialines, pagalbos bei užimtumo paslaugas. Joniškis nėra tas miestas, į kurį noriai grįžta jauni žmonės ar kvalifikuoti specialistai. Vadinasi, mieste trūksta iniciatyvų, kurios pritrauktų jaunus ir darbingo amžiaus asmenis, galinčius prisidėti prie socialinės ir ekonominės miesto situacijos gerinimo arba gerovės kūrimo. Galima daryti prielaidą, kad Joniškio rajone trūksta išvystytos infrastruktūros, naujiems investuotojams potencialios erdvės verslo kūrimui, bei patrauklesnės aplinkos jaunai šeimai. 2022 m. užimtumas buvo mažesnis lyginant su 2020 m. ir 2021 m. Vertinant 2018–2022 m. rodiklius, gyventojų užimtumo lygis kilo visos Lietuvos mastu – 1,4 procentiniais punktais, Šiaulių apskrityje užimtumas kilo 0,8 procentiniais punktais. Nepaisant to, kad Joniškio rajone fiksuojamas didžiausias pokytis (lyginant 2022 m. su 2018 m.), bendras užimtumo lygis 2022 m. yra 9,9 proc. mažesnis negu šalyje ir 5,8 proc. mažesnis negu Šiaulių apskrityje. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2018 m. Joniškio rajone vidutinis metinis bedarbių proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų sudarė 12,5 proc. , o 2022 m. atitinkamai 8,6 proc. (pokytis -3,9 proc.) Vietinių įsidarbinimo galimybių sukūrimas įvairioms tikslinėms grupėms (bedarbiai, ilgalaikiai bedarbiai, ekonomiškai neaktyvūs asmenys, neįgalieji ir pan.), sudarytų sąlygas darbingo amžiaus gyventojams išnaudoti savo potencialą darbo rinkoje, pritrauktų jaunimą, mažintų tiek vietines, tiek tarptautines emigracijos rodiklius bei prisidėtų prie pažeidžiamų grupių problemų sprendimo. Užimtumas ir darbas neatsiejami nuo ekonominio stabilumo palaikymo, konkurencinio pranašumo didinimo ir yra valstybės, regionų, apskričių ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas. Joniškyje trūksta darbo persikvalifikavimo galimybių, verslumo skatinimo iniciatyvų. Ypatingai šių paslaugų trūksta ilgalaikiams bedarbiams ir iš darbo rinkos atitrūkusiems asmenims. Todėl įsidarbinimo galimybių skatinimas, skatinant bendruomenės socialinę integraciją bei pasitelkiant verslo, vietos valdžios ir bendruomenės ryšius prisidėtų prie esamų problemų mažinimo. Būtina ieškoti novatoriškų ir efektyvių būdų vietos kultūriniams, žmogiškiesiems ir kitiems materialiniams bei ne materialiniams ištekliams panaudoti Joniškio miesto plėtrai. Skatinti ir palaikyti vietines Joniškio miesto žmonių iniciatyvas verslo, socialinio verslo, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse, prisidedant prie darnaus Joniškio miesto vystymo problemų sprendimo. Susitelkimas į socialinės integracijos didinimą apjungiant skirtingus sektorius prisidės prie neigiamų Joniškio miesto socialinių ir ekonominių tendencijų mažėjimo. Užimtų gyventojų matoma vis daugėja, kas sustiprina būtinybę įtraukti kuo daugiau gyventojų į užimtumo iniciatyvas. Ankstesnės strategijos projektuose priemonių ilgalaikiams bedarbiams integruoti į darbo rinką taikymas parodė, kad dažnu atveju, nedarbo problema yra labiau sietina su asmens nenoru dirbti, nesidomėjimu galimybėmis, pasiteisinimų ieškojimu, įvairių paslaugų (pavėžėjimas, vaikų bei kitų šeimos narių priežiūra, finansinės bei teisinės konsultacijos) trūkumu ar nelankstumu. Sėkmingai baigiama įgyvendinti strategija rodo, kad būtina nuolat aiškintis nedirbančiųjų problemas ir ieškoti įvairių pagalbos mechanizmų bei siekti juos gražinti į darbo rinką. Miesto gyventojams, o ypač pažeidžiamoms socialinėms grupėms, trūksta ne tik naujų darbo vietų, tačiau ir tokių paslaugų kaip tarpininkavimas ir konsultavimas dėl verslo kūrimo ar individualios veiklos pradėjimo, mentorystės, persikvalifikavimo galimybių, neformalaus ir formalaus švietimo. 2023 m. pradžioje Joniškio rajone buvo įregistruotos 358 įmonės. Tai sudarė 5,7 proc. nuo veikiančių Šiaulių apskrities įmonių skaičiaus. Įmonių skaičiaus augimo tendencija fiksuojama kasmet. 2023 m. pradžioje 1 000-iui Joniškio rajono gyventojų vidutiniškai teko 17,44 veikiančių įmonių. Nepaisant to, kad daugumoje savivaldybių gyventojų skaičius kasmet mažėja, asmenų dirbančių su verslo liudijimu skaičius kasmet didėja. Tai rodo, kad ši darbo forma kasmet tampa vis patrauklesnė. Savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus didėjimas rodo ir didėjantį gyventojų verslumo lygį. Joniškio ekonominė ir verslo aplinka yra sudėtinga, stinga atskirų verslo šakų ir paslaugų infrastruktūros (apdirbamosios pramonės, paslaugų sektoriaus išvystymo ir t.t.), būtina naujų mažų ir vidutinio verslo įmonių plėtra. Atsižvelgiant į demografines tendencijas, vienas didžiausių Joniškio miesto verslo skatinimo prioritetų – socialinio verslo kūrimo ir plėtros skatinimas, jaunų žmonių verslumo didinimas ir darbo vietų jaunimui kūrimas. Reikalinga išsamiai išanalizuoti Joniškio miesto socialinę ir ekonominę situaciją mieste, tam jog atlikti tyrimai atskleistų pagrindinius Joniškio miesto VVG teritorijos gyventojų poreikius, reikalingus VVG strategijai parengti, padėsiančiai spręsti vietos bendruomenei aktualias gyventojų skurdo ir atskirties problemas bei skatinti bendruomenėse socialinį verslą, padedantį vietoje spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas. Parengta strategija bus įgyvendinama ieškant novatoriškų ir efektyvių būdų vietos kultūriniams, žmogiškiesiems ir kitiems materialiniams bei ne materialiniams ištekliams panaudoti Joniškio miesto plėtrai. Skirtingų interesų ir sektorių atstovų dalyvavimas strategijos rengime užtikrins principo ,,iš apačios į viršų“ įgyvendinimą, kas atskleis nemenką problemų spektrą bei kokybišką diskusiją dėl problemų sprendimo būdų (toliau žr. rinkmenose).