Lietuvoje migrantų patirtys viešajame diskurse dažnai lieka nematomos arba pristatomos tik kaip statistiniai srautai. Tokia situacija lemia migracijos depersonalizaciją, silpnina visuomenės empatiją ir didina kultūrinį atstumą. Migrantai patiria ne tik ekonominius ar administracinius iššūkius, bet ir tapatybės trapumą: nutrūksta objektais paremta atmintis, jų istorijos neturi viešos kultūrinės erdvės, o visuomenė nemato jų asmeninės migracijos logikos ir emocinių sluoksnių. Šios problemos pagrindinės priežastys yra kelios: kultūros sektoriuje trūksta inovatyvių priemonių, skirtų asmeninei atminčiai eksponuoti, migrantų dalyvavimas kultūros kūrime dažnai yra simbolinis, o ne realiai įgalinantis, nėra mechanizmų, kaip autentišką migranto objekto reikšmę paversti kultūrinės patirties dalimi bei viešasis naratyvas formuojamas be asmeninių istorijų, todėl visuomenė netenka žmogiškojo matmens. Jei problema nebus sprendžiama, toliau migracijos reiškinys liktų abstraktus ir statistinis, o ne žmogiškas. Visuomenės empatinė distancija ir stereotipai toliau didėtų, tuo pačiu migrantų patirtys būtų izoliuotos privačiuose archyvuose. Projekto įgyvendinimo metu planuojama sukurti 40 interaktyvių „Juodųjų dėžių“ – stalų–seifų, kuriuose bus eksponuojami migrantų objektai ir jų mikroistorijos, suteikiant migrantams saugią atminties erdvę. Taip įmuziejinti ir sureikšminti migrantų asmeniniai artefaktai kvies persvarstyti vertės idėją – tai, kas dažniausiai laikoma kukliais, buitiniais, lengvai pakeičiamais daiktais, staluose-seifuose bus traktuojama kaip saugotinos vertybės, reikalaujančios ypatingos apsaugos ir dėmesio. Muziejiniai stalai-seifai kuriamoje instaliacijoje nebus vien turinio talpyklos – estetiškai transformuoti jie patys taps skulptūromis, kurios keis viešą migracijos suvokimą ir kurs socialinę vertę visuomenei. Atvykę į parodas žiūrovai matys pavienes ir eilėmis išdėstytas monumentalias „Juodąsias dėžes“, kurios kvies jas atverti ir pažvelgti į viduje esantį turinį migracijos procese. Projektas tiesiogiai prisidės prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslo „Padidinti regiono gerovę“, skatindamas inovacijas bei plėtrą kultūros sektoriuje, socialinę įtrauktį ir kuriant naujus kultūrinio dialogo formatus. Jis taip pat dera su politine sritimi „Kultūra“ veiksmų plane SWD (2021) 24 — stiprinamos regiono kultūros ekosistemos, kuriamas mobilus kultūros produktas, turintis potencialą keliauti Baltijos jūros šalimis.