Transporto sektorius Lietuvoje yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šaltinių. Remiantis Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis, kelių transporto išmetamas ŠESD kiekis 2018 m. sudarė 96 proc. viso transporto išmetamo ŠESD. Iš jų sunkvežimių ir autobusų sektorius sudarė 36,6 proc., o 2022 m. išmetamas ŠESD kiekis kelių transporto sektoriuje sumažėjo -271,4 tūkst. CO2 ekvivalento (arba -3 proc). Tai nėra ženklus mažėjimas, todėl visi transporto sektoriaus dalyviai turi imtis ryžtingų sprendimų mažinant ŠESD kiekį. Pagrindinė išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemonė transporto sektoriuje yra perėjimo prie alternatyvių, mažiau taršių, energijos šaltinių (pvz. elektros). Tokiu būdu keleiviai gali būti pervežami pasirenkant energijos vartojimo požiūriu efektyviausias transportavimo rūšis, o alternatyvaus kuro naudojimas papildomai sumažins išmetamo ŠESD kiekį. Tad būtina laipsniškai atsisakyti labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose, tuo pačiu didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Šiuo metu, dėl gyventojų įpročių keliauti nuosavais automobiliais, kurių vidutinis amžius siekia 16,8 metų ir kurių tarša užfiksuota 165 g CO2/km, miestuose kyla spūstys ir didėja aplinkos oro tarša. Viešasis transportas taip pat visuomenei nėra patrauklus, nes šios transporto priemonės dažniausiai yra 15–20 metų senumo. Jurbarko rajono autobusų parkas susiduria su ta pačia problema. Autobusų parką sudaro 36 autobusai, kurie yra varomi vidaus degimo varikliais, todėl ženkliai prisideda prie ŠESD. Vidutinis bendrovės autobusų amžius 2025 metų pradžioje – 10 metų. Įmonė siekia tapti mažas emisijas generuojančia įmone, taip pat siekia didinti viešojo transporto ekologiškumą, plėtojant švaresnį, pigesnį ir sveikesnį viešąjį transportą, sprendžiant išmetamų teršalų kiekio, spūsčių miestuose mažinimo, saugumo didinimo bei viešojo transporto patrauklumo ir prieinamumo didinimo iššūkius. Atsižvelgiant į tai, numatoma projekto veikla: Miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas, skatinant naudoti visai netaršias transporto priemones, pagal kurią UAB „Jurbarko rajono autobusų parkas“ įsigys 2 elektra varomus autobusus keleivių vežimui visuomeniniu transportu. Projektu sprendžiama Susisiekimo plėtros programoje nustatytos problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ priežastį – trūksta alternatyvių netaršių transporto priemonių keleiviams ir kroviniams vežti. Numatoma, kad įsigijus 2 transporto priemones per metus bus sutaupoma 45,63t CO2. Pasekmės, jei problema nebus išspręsta: -Projekto vykdytojas bus nekonkurencingas žaliuosiuose pirkimuose, kuriuose jau keliama sąlyga dėl netaršių transporto priemonių įsigijimo ir eksploatavimo. -Eksploatuojant ir toliau taršias transporto priemones, oro tarša ir su ja susijusios sveikatos problemos tik didės. -Neefektyvus resursų naudojimas, didelės eksploatavimo išlaidos ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, kas neprisideda prie darnaus vystymosi tikslų. Investicijų nauda: -Investicija leis gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę, padidins jų prieinamumą ir efektyvumą. Siekiami rezultatai: sumažinta tarša bei ŠESD emisijos Jurbarko rajono savivaldybėje. Pagerintas paslaugų potencialas, padidinant paslaugų efektyvumą ir prieinamumą gyventojams. Įgyvendinus projektą bus galima išspręsti egzistuojančias problemas (ŠESD rodiklių mažinimą) ir užtikrinti tinkamą viešojo transporto paslaugų teikimą. Taip pat projekto veikla prisidedama prie Nacionaliniame pažangos plane įtvirtinto darnaus vystymosi HP įgyvendinimo ir pažangos rodiklių „1.2 Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų dalies“ ir „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“ pasiekimo. Projektas atitinka plano „Naujos kartos Lietuva“ reformos „Judame neteršdami aplinkos“ tikslą – reikšmingai sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, laipsniškai atsisakant labiausiai teršiančių kelių transporto priemonių miestuose ir regionuose ir padidinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliam principui vertinimo reikalavimų aprašo reikalavimus, t. y., bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos prieinamumo ir pan.) užtikrinimą principai. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie horizontalių principo įgyvendinimo. Bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principą. Jokia projekto veikla nebus daroma reikšmingos žalos 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo), nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje. Visos įsigyjamos viešojo transporto priemonės atitiks Viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų apraše nustatytus reikalavimus. Įgyvendinant projektą bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą ir reikšmingos žalos nedarymo principus. Finansuojamos veiklos nepažeis Chartijos pagrindinių teisių - orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.