Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos oro monitoringo infrastruktūros plėtra ir visuomenės informavimas Įgyvendinama

2022–2030 m. Tauragės regiono plėtros plane (toliau – Tauragės RPPl) nustatyta 3-ia regiono plėtros problema „Nepakankamai patraukli regiono aplinka, daranti neigiamą įtaką gyvenimo kokybei“ ir 2-a giluminė šios problemos priežastis „Prastesnė gyvenamosios aplinkos kokybė“ (internetinė prieiga: https://tauragesregionas.lt/wp-content/uploads/2024/06/TS-14-priedas-Taurages-RPPl-AR-20240626.pdf). Būtent įgyvendinant projektą „Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos oro monitoringo infrastruktūros plėtra ir visuomenės informavimas“ (toliau – Projektas) pagal regioninę pažangos priemonę „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ bus sprendžiamos šios problemos ir prisidedama prie Tauragės RPP1 3.2. uždavinio „Pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę“ įgyvendinimo. Taip pat projektu bus prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos poveikio rodiklio „Priešlaikinės mirtys, priskiriamos ilgalaikiam kietųjų dalelių KD2,5 poveikiui, mirusiųjų skaičius per metus“ siekimo. Aplinkos oro kokybės stebėjimas ir vertinimas tampa vis aktualesnis ir svarbesnis dėl didėjančio oro užterštumo poveikio žmonių sveikatai. Oro užterštumas žmogui gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis ir kenkia daugeliui – kvėpavimo, širdies-kraujotakos, nervų, reprodukciniai, imuninei ir kt. – sistemų, gali sukelti arba pabloginti sergančiųjų, ypač lėtinėmis ligomis, būklę. Europos aplinkos agentūra (toliau – EAA) paskelbė išsamų 2022 m. oro kokybės Europoje vertinimą, kuriame nustatyta, kad kietosios dalelės KD2,5 ir KD10 – oro teršalai, sugeliantys daugiausia ligų, susijusių su oro tarša. EAA skaičiavimais, 2020 m. Lietuvoje priešlaikinių mirčių skaičius dėl kietųjų dalelių KD2,5 poveikio siekė 15 004. Nulinės taršos veiksmų planas (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A52021DC0400) ir Žaliasis kursas (https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt) numato, kad iki 2030 m., lyginant su 2005 m., priešlaikinės mirtys dėl ilgalaikio oro taršos poveikio privalo sumažėti iki 55 proc. Taip pat 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad 2025 m. 30 proc. Lietuvos miestų kietųjų dalelių KD10 metinė koncentracija neviršys Pasaulio sveikatos rekomenduojamo lygio, o 2030 m. – 40 proc. miestų. Valstybės kontrolės atliktas aplinkos oro būklės vertinimo auditas parodė, kad siekiant šių rodiklių iki 2030 m. būtina sukurti aplinkos oro monitoringo infrastruktūrą, kurios dėka aplinkos komponento – oro kokybė gerėtų, būtų sudarytos sąlygos imtis kokybės gerinimo ar taršos prevencijos priemonių, vyktų nuolatinis aplinkos oro taršos stebėjimas, objektyvių ir aktualių duomenų surinkimas, jų analizė ir įvertinimas. Jurbarko rajono savivaldybėje nėra sukurtos aplinkos oro monitoringo infrastruktūros, leidžiančios realiu laiku bei nepertraukiamai stebėti ir analizuoti oro užterštumo lygį Jurbarko rajone. Aplinkos oro kokybė nestebima nei valstybės, nei savivaldybės lygmeniu. Tuo tarpu gyvenamosios aplinkos kokybei Jurbarko rajono savivaldybei didelį neigiamą poveikį daro didėjanti aplinkos oro tarša. Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programa, patvirtinta Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-175 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T2-172 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ atskleidė du esminius oro taršos šaltinius Jurbarko mieste: stacionarius – energetikos, ūkio bei pramonės objektai ir individualūs gyvenamieji namai bei mobilius – kelių transporto priemonės. Dėl šių priežasčių yra svarbu ir būtina vykdyti pastovią aplinkos oro kokybės stebėseną, duomenis sisteminti, analizuoti, įvertinti bei priimti atitinkamus sprendimus, mažinančius Jurbarko rajono aplinkos oro užterštumo lygį. Taip pat labai svarbu informuoti Jurbarko rajono savivaldybės gyventojus apie oro kokybę realiu laiku. Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programos Oro monitoringo dalyje nurodyta, jog 2017–2021 metų laikotarpiu vien iš stacionarių taršos šaltinių bendras išmetamų į aplinkos teršalų kiekis didėjo ir 2021 metais buvo 15 proc. didesnis nei 2017 metais (šaltinis: Valstybės duomenų agentūra). Daugiausia teršalų į aplinkos orą patenka iš didžiųjų katilinių, esančių savivaldybės teritorijoje. Jurbarko mieste šilumos tiekimo veiklą vykdo ir centralizuotus šilumos tiekimo tinklus eksploatuoja AB „Kauno energija“ Jurbarko katilinė. Šaltuoju metų laiku, intensyviai kūrenant šildymo katilus, ypač padaugėja individualių gyvenamųjų namų išmetamų teršalų. Šiaurinė Jurbarko miesto dalis, pasižyminti itin dideliu ir stabiliai augančiu individualių gyvenamųjų namų ūkių tankiu, esant nepalankioms taršos sklaidai meteorologinėms sąlygoms, nulemia ne tik šios, bet ir beveik viso miesto teritorijos oro užterštumą. Mobilūs oro taršos šaltiniai, t.y. kelių transporto priemonės, yra vienas iš pagrindinių teršalų emisijos į atmosferą šaltinių. Kelių transporto priemonių keliama tarša didėja proporcingai jų skaičiui. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Jurbarko rajono savivaldybėje fiksuojamas stabilus visų kelių transporto priemonių skaičiaus augimas, pvz.: nuo 2017 m. iki 2021 m. pabaigos motociklų padaugėjo nuo 264 vnt. iki 446 vnt., lengvųjų automobilių nuo 12 622 vnt. iki 15 070 vnt., krovininių automobilių nuo 1 106 vnt. iki 1 420 vnt. AB „VIA Lietuva“ duomenimis, bendras vidutinis metinis paros eismo intensyvumas Jurbarko rajono savivaldybės prieigose 2021 m. kito nuo 62 automobilių iki 3846 automobilių. Atsižvelgiant į šiuos du pagrindinius oro taršos šaltinius Jurbarko mieste bei vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2023–2028 metų programoje nustatytais aplinkos oro taršos (kietųjų dalelių) matavimų periodiškumais, projekto įgyvendinimo metu bus įsigyti, sumontuoti bei įdiegti 2 stacionarūs aplinkos oro taršos matavimo įrenginiai, apmokytas personalas naudotis šia įranga bei sukurta informacinė sistema aplinkos oro taršos duomenų viešinimui realiu laiku ir informacijos apie kietųjų dalelių poveikį žmonių sveikatai, rekomendacijų, ribinių verčių pateikimui. Sprendžiama problema, t.y. aplinkos oro monitoringo infrastruktūros įrengimas Jurbarko rajono savivaldybėje, darys poveikį tikslinės grupės teisei ir poreikiams gyventi tinkamoje asmens sveikatai ir gerovei aplinkoje, taip pat tikslinės grupės teisei ir poreikiams gauti informaciją apie gyvenamosios aplinkos kokybę. Tikslinė grupė grupė – Jurbarko rajono gyventojai, kenčiantys dėl oro taršos. Todėl projektu bus siekiama ne tik kiekybinio, bet ir kokybinio pokyčio, kadangi bus užtikrintas efektyvesnis gyventojų informavimas apie gyvenamojoje aplinkoje esančią momentinę aplinkos oro taršą bei priimami kokybiškesni aplinkos oro kokybės valdymo sprendimai. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis (internetinė prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e3463ef2-cf9d-45a7-934e-f80229a9c6d3#/), Jurbarko mieste 2023 m. pradžioje gyveno 10 571 gyventojų, o visame Jurbarko rajone 2024 m. pradžioje - 25 421 gyventojas. Įgyvendinus projekto veiklas, Jurbarko rajono savivaldybėje bus sukurta aplinkos oro monitoringo infrastruktūra, leidžianti realiu laiku gauti, sisteminti, analizuoti ir teikti sistemišką matavimais pagrįstą informaciją ir duomenis, skirtus optimaliam aplinkos oro kokybės reguliavimui užtikrinti bei nuolat vykdyti Jurbarko rajono gyventojų bei kitų asmenų informavimą. Gaunami aplinkos oro taršos duomenys bus tinkami taip pat naudoti valstybinio aplinkos monitoringo tikslams. Projektas atitinka horizontaliuosius principus ir įgyvendinat projekto veiklas nebus jie pažeidžiami. Nėra numatyta apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant moterų ir vyrų lygybės (ypač moterų ekonominio įgalinimo) ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principus. Projekte prisidedama prie Darnus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą – nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui. Vykdant projektų veiklas prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – siekti miestų ir gyvenviečių įtraukumo, saugumo, atsparumo ir darnumo įvairiose srityse, taip pat siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei – įgyvendinimo. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimus, kurių aprašas pateikiamas finansavimo gairių 1 priede. Įgyvendinant projektą nebus pažeidžiami Horizontalieji Principai bei nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį laikantis Horizontaliųjų principų, bus laikomasi pagrindinių Chartijos nuostatų bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.