Lietuvoje profesinio orientavimo paslaugos vis dar nepakankamai atliepia darbo rinkos poreikius, todėl jaunimo perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką išlieka sudėtingas. EBPO 2023 m. duomenimis, 42 proc. Lietuvos darbuotojų dirba ne pagal įgytą kvalifikaciją, 26 proc. yra pernelyg kvalifikuoti savo pareigoms, o 37 proc. dirba srityse, nesuderinamose su jų studijų kryptimi. Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2023 m. niekur nedirbančių ir nesimokančių 15–24 metų asmenų, priklausančių NEET kategorijai, dalis siekė 13,5 proc., o daugiau nei 50 proc. šalies darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami kvalifikuotų darbuotojų. Šie duomenys išryškina problemas švietimo sistemoje, kurios susijusios su nepakankamu karjeros planavimo integravimu į mokyklos ugdymo procesą, ribota prieiga prie aktualios informacijos apie mokymosi galimybes ir darbo rinkos poreikius, taip pat skaitmeninių profesinio orientavimo įrankių trūkumu, apsunkinančiu mokinių savęs pažinimą ir pagrįstų karjeros sprendimų priėmimą. Tarptautinė patirtis rodo, kad efektyvios profesinio orientavimo sistemos daro tiesioginę įtaką jaunimo sėkmingai integracijai į darbo rinką. Pavyzdžiui, Singapūre, kur karjeros planavimas yra neatsiejama švietimo dalis, o skaitmeniniai įrankiai padeda mokiniams kryptingai formuoti savo ateities karjerą, jaunimo (15–24 m.) nedarbo lygis 2023 m. siekė vos 4,2 %, palyginti su 14,4 % ES vidurkiu (Eurostatas, 2023). Be to, Singapūras nuolat pirmauja PISA reitinguose, ypač matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo srityse, o 2022 m. išsiskyrė aukštais kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir taikomųjų žinių gebėjimais. Šie rezultatai rodo, kad sistemingas ir ankstyvas profesinis orientavimas gali prisidėti prie geresnių mokymosi pasiekimų ir sėkmingo jaunimo perėjimo į darbo rinką. Lietuvoje nėra susistemintos, nuolat atnaujinamos ir lengvai prieinamos atviros informacijos apie profesijas, mokymosi ir darbo galimybes bei rinkos tendencijas. Tuo tarpu Šiaurės šalys (pvz. Norvegija, Suomija, Danija) jau daugiau nei dešimtmetį vysto nacionalines duomenų bazes, kuriose visi besidomintys asmenys gali rasti išsamią informaciją apie profesijas, susietą su mokymosi rezultatais, studijų programomis, įsidarbinimo rodikliais, vidutiniu darbo užmokesčiu ir kitais svarbiais duomenimis. Lietuvoje tokia informacija pateikiama fragmentiškai, ji dažnai yra neaktuali, pasenusi, sunkiai prieinama arba nepritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms, ypač jaunesniems asmenims. Tarpusavyje susietos ir nuolat atnaujinamos informacijos apie profesijų ir darbo pasaulį stoka lemia, kad karjeros sprendimai dažnai priimami remiantis subjektyviais veiksniais, o ne objektyviais duomenimis, taip dar labiau didinant atotrūkį tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių. Siekiant užtikrinti švietimo sistemos lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, būtina plėtoti inovatyvias profesinio orientavimo priemones, kurios stiprintų mokinių gebėjimus geriau pažinti save, analizuoti informaciją ir padėtų ugdytis karjeros planavimo ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kurie yra būtini sėkmingai karjeros raidai nuolat besikeičiančioje darbo rinkoje. Projektas „Karjeros planavimo sistemos mokiniams plėtra“ siekia spręsti šias problemas, plėtojant Mokinių ugdymo karjerai informacinę sistemą (MUKIS) ir sukuriant pažangius skaitmeninius profesinio orientavimo įrankius, padedančius karjeros specialistams teikti individualizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ir duomenimis grįstas profesinio orientavimo paslaugas, gyvai ir nuotoliniu būdu. Informacinės sistemos RISK kodas - 5878. Remiantis gerosiomis užsienio šalių praktikomis MUKIS sistemoje bus įdiegtas profesinio orientavimo įrankių rinkinys, kurį sudarys savęs pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros galimybių pažinimo įrankiai (asmenybės pažinimo testas, kompetencijų pažinimo įrankis, mokinio karjeros planavimo ir pasiekimų fiksavimo įrankis bei interaktyvūs profesijų ir darbo pasaulio pažinimo įrankiai Karjerometras ir Galimybių žemėlapis). Siekiant užtikrinti profesinio orientavimo veiklų kokybę ir efektyvumą, į MUKIS sistemą bus integruotas profesinio orientavimo stebėsenos modelis, leidžiantis sistemingai rinkti ir analizuoti kiekybinius bei kokybinius duomenis nacionaliniu mastu. Taip pat bus plečiamos galimybės teikti profesinio orientavimo konsultacijas nuotoliniu būdu – numatoma įdiegti virtualų pagalbos asistentą (chatbot’ą) ir sukurti konsultacijų planavimo sistemą, suteikiančią mokiniams galimybę savarankiškai rezervuoti konsultacijų laikus ir pasirinkti jiems tinkamiausią bendravimo su karjeros specialistais būdą. Projekto metu bus stiprinamos ir karjeros specialistų kompetencijos, vykdant jiems skirtas kvalifikacijos tobulinimo veiklas ir sudarant sąlygas dalyvauti mokymuose bei naudotis MUKIS sistemoje integruotais įrankiais. Visa tai leis užtikrinti vienodą prieigą prie kokybiškų profesinio orientavimo paslaugų visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, ir skatins tikslingą karjeros planavimą nuo ankstyvo amžiaus. Projekto rezultatai užtikrins, kad profesinio orientavimo sistema būtų šiuolaikiška, prieinama, efektyvi ir atitinkanti realius darbo rinkos poreikius. Sukurti įrankiai ne tik mažins įgūdžių neatitiktį, bet ir stiprins mokymosi visą gyvenimą kultūrą, padedančią jaunajai kartai kryptingai ugdyti kompetencijas, būtinas sėkmingai integracijai į darbo rinką. Projektas tiesiogiai prisideda prie Nacionalinio pažangos plano 2021–2030 m. 3 strateginio tikslo pažangos uždavinio – gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai – ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos 4.4. uždavinio – skatinti mokymąsi visą gyvenimą, sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui priimti duomenimis grįstus karjeros sprendimus. Šiuo metu Lietuvoje trūksta centralizuotos ir sistemingai atnaujinamos profesinio orientavimo sistemos, kuri suteiktų prieigą prie aktualios informacijos apie profesijas, studijų ir mokymosi galimybes bei darbo rinkos tendencijas. Mokiniai dažnai priima karjeros sprendimus remdamiesi ribota ir fragmentiška informacija, o tai prisideda prie įgūdžių neatitikties, didina jaunimo nedarbo riziką ir apsunkina jų integraciją į darbo rinką. Projektu siekiama užtikrinti centralizuotą ir atvirą profesinio orientavimo ekosistemą, kuri padės mokiniams geriau pažinti savo gebėjimus, matyti aiškias mokymosi ir karjeros galimybes bei sklandžiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką. Vertinant projekto atitiktį horizontaliesiems principams, svarbu paminėti, kad projekto veiklos bus įgyvendinamos vadovaujantis darnaus vystymosi ir reikšmingos žalos nedarymo principų, nes yra skatinamas skaitmenizavimas ir efektyvus išteklių naudojimas. Perėjimas prie skaitmeninių mokymo išteklių leis sumažinti popieriaus sunaudojimą, o nuotolinės konsultacijos padės optimizuoti resursų paskirstymą, mažinant transporto poreikį ir su tuo susijusias CO₂ emisijas. Lygių galimybių principas užtikrinamas suteikiant vienodą prieigą prie profesinio orientavimo paslaugų visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų lyties, socialinės ar ekonominės padėties, specialiųjų poreikių ar geografinės lokacijos. Ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybės principui, mažinant stereotipus apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas. Karjeros orientavimo įrankiuose bus pateikiama neutrali profesinė informacija, skatinanti pasirinkti profesiją ne pagal lytį, o atsižvelgiant į individualius polinkius ir turimus gebėjimus. Inovatyvumo principas įgyvendinamas kuriant pažangius skaitmeninius įrankius, kurie suteiks individualizuotas rekomendacijas, leis mokiniams stebėti savo karjeros kelią, planuoti mokymosi visą gyvenimą strategiją ir prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. ES pagrindinių teisių chartijos laikymasis užtikrinamas suteikiant visiems mokiniams teisę į kokybišką profesinį orientavimą, sudarant vienodas galimybes kryptingai planuoti savo ateitį ir įgyti rinkoje paklausias kompetencijas. Taigi, investicijos į profesinio orientavimo sistemos modernizavimą ilgainiui prisidės prie darbo rinkos bei švietimo sistemos suderinamumo, efektyvesnio jaunimo įsiliejimo į darbo rinką, mažesnio įgūdžių neatitikimo ir didesnio užimtumo rodiklių. Atkreipiamas dėmesys, kad teisės aktuose vartojamos skirtingos karjeros planavimo sąvokos (profesinis orientavimas, karjeros planavimas) yra lygiavertės ir naudojamos pakaitomis.