Pastaruoju metu koleginis sektorius išgyvena labai daug pokyčių. Vienas svarbiausių iššūkių, yra 2028 metais vyksiantis ekspertinis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos vertinimas, kuriame tarptautiniai ekspertai pirmą kartą vertins Lietuvos kolegijų MTEP ir meno veiklos kokybę, socialinį ir ekonominį poveikį ir perspektyvumą. Nuo to, ar joms pavyks įrodyti tinkamą MTEP ir meno veiklos lygį, priklauso, ar jos galės tapti taikomųjų mokslų universitetais ir pradėti vykdyti profesinės magistrantūros studijas. Kolegijų siekis tapti taikomųjų mokslų universitetu kelia aukštus reikalavimus vykdomai mokslo (meno) taikomajai veiklai ir reikalauja jau šiuo metu vykdyti institucinius pokyčius. Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria kolegijos – studentų skaičiaus mažėjimas. Kai kuriose kolegijose (tame tarpe ir Alytaus kolegijoje) studentų skaičius mažėja drastiškai – prognozuojama, kad Alytaus kolegijoje 2026-2027 m. m. jų gali sumažėti dar 32 proc. (2022 m. SKVC atlikta Valstybinių kolegijų veiklos analizė) Tokioms kolegijoms išlikti savarankiškai turėtų būti pakankamai sudėtinga. Vykdant koleginio sektoriaus reorganizavimą, siekiama, kad valstybinių kolegijų tinklą sudarytų stiprios, konkurencingos, stabiliai veikiančios kolegijos, vykdančios kokybiškas studijas, grindžiamas atitinkamo lygio taikomąja MTEP ir (arba) meno veikla, turinčios sutelktą akademinį potencialą kokybiškoms studijoms bei MTEP ir (arba) meno veiklai vykdyti, efektyviai panaudojančios mokslo ir studijų infrastruktūrą ir skiriamą valstybės finansavimą, rengiančios valstybės bei regiono darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus. Atlikta kolegijų sektoriaus analizė (SKVC, 2022 m.) rodo, kad didesnės kolegijos yra pajėgios suburti mokslininkų grupes, galinčias veiksmingai spręsti socialiniams partneriams svarbias problemas, gauti daugiau MTEP ir (arba) meno užsakymų ir būdamos pajėgios studijas grįsti moksliniais tyrimais pritraukti daugiau gabių studentų, užtikrinti efektyvesnį lėšų, gaunamų studijoms panaudojimą, organizuodamos kokybiškesnes, finansiškai rentabilias studijas. Siekiama, kad aukštosios mokyklos liktų ir regionuose, taip užtikrinant studijų prieinamumą bei regionams paklausių specialistų rengimą. Siekiant atliepti kolegijoms keliamus reikalavimus, Alytaus kolegijos prijungimas prie Kauno kolegijos, tampa neišvengiamu. Įvertinus tai, kad didesnės kolegijos geba pritraukti daugiau gabių studentų, organizuoti kokybiškesnes studijas, suformuota kolegija galės efektyviau prisidėti prie regionų plėtros (pvz., ekonominės socialinės, kultūros). Sutelktas akademinis ir mokslinis potencialas, atnaujinta ir užtikrinta studijoms reikalinga infrastruktūra leis geriau atliepti regiono darbo rinkos, visuomenės ir verslo poreikius bei užtikrinti MTEP ir (arba) meno veiklų vykdymą Pietų Lietuvos regione. Projektu siekiama sustiprinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos pajėgumus, padidinti MTEP veiklos apimtis ir kokybę, tarptautinį konkurencingumą maisto technologijų ir su tuo susijusių kitų mokslo sričių srityse. Prognozuojama, kad šio amžiaus viduryje žmonių populiacija išaugs iki beveik 10 mlrd., o juos reikės išmaitinti ribotų išteklių planetoje. Akivaizdu, kad laukia dideli iššūkiai transformuojant maisto sistemą taip, kad ji būtų pajėgi patenkinti augančios populiacijos ir kartu planetos poreikius, t. y. tausotų planetos išteklius, būtų tvari. Keičiasi ir privalės dar sparčiau keistis tai, kaip maisto žaliavos yra auginamos, transportuojamos, perdirbamos ir kokius maisto produktus renkasi vartotojai. Maisto gamybos metu susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimas bus vienas didžiausių iššūkių ateinančiais dešimtmečiais, pareikalausiantis kompleksinių sprendimų ir tarpdalykinio bendradarbiavimo didinant žemės ūkio efektyvumą, mažinant gamybos metu susidarančių atliekų kiekį, keičiant žmonių mitybą ir kuriant technologinius sprendimus, sudarančius sąlygas gaminti tvarius, mažą arba neutralų anglies pėdsaką turinčius maisto produktus. Išvardytų iššūkių sprendimų paieška diktuoja maisto mokslo kryptis ir kryptis, kuriomis dirbama kuriant bei tobulinant technologines inovacijas. Mokslas ir technologija yra raktas į neišvengiamus, kompleksinius maisto sistemos pokyčius ateinančiais dešimtmečiais. Tam reikės ne tik maisto mokslininkų kompetencijos, bet ir kitų sričių (biotechnologijos, informatikos, genų inžinerijos, mitybos, nanotechnologijos, medicinos psichologijos) mokslininkų bei specialistų žinių ir tarpusavio bendradarbiavimo. Šiuo tikslu Alytaus regione formuojant veiklos išskirtinumą ir sudarant galimybes plėtoti aukšto lygmens, konkurencingus, moksliniais rezultatais grįstus produktus, numatoma atidaryti maisto technologijų ir su tuo susijusių kitų mokslo sričių taikomųjų mokslinių tyrimų centrą (toliau – Centras). Naujajame Centre būtų vykdomi ne tik maisto technologijų taikomieji mokslinai tyrimai, bet ir kitų mokslo sričių taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, kurie maisto kūrimo vertės grandinėje vaidina reikšmingą vaidmenį – siekiant formuoti sveikos gyvensenos principus, prisidėti prie atsakingos ir socialiai aktyvios visuomenės ugdymo. Centre planuojamos veiklos, atliepiančios tvarių maisto sistemų koncepciją, grindžiamą tikslu įgyvendinti maisto gamybos grandinę užtikrinant ekonominį tvarumą, įvairiapusę naudą visuomenei, teigiamą ar neutralų poveikį aplinkai. Vykdomi tyrimai prisidės prie siekio persiorientuoti į veiksmingesnę ir tvaresnę agro-maisto sistemą, skirtą užtikrinti tvarią maisto gamybą ir sveiką žmonių mitybą. Planuojama, kad centro taikomieji moksliniai tyrimai apims nuoseklią ir integralią sprendimų grandinę: maistinių žaliavų auginimą, maisto gamybą, maisto pakavimą, saugumą ir analizę, automatizavimą, skaitmenizavimą, aplinką ir energiją, sandėliavimą, įskaitant robotizuotą maisto rūšiavimą bei atliekų valdymo sprendimus. Tikimasi novatoriškų atradimų ir praktinių sprendimų remiantis „Zero Waste” ar Žiedinės ekonomikos principais. Centro veikloje dėmesys telkiamas į sumanios specializacijos antrą sritį - į naujus gamybos procesus, medžiagas ir technologijas, kur prioritetas skiriamas lanksčioms produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo, dizaino technologijoms. Šioje vietoje numatomi mokslo taikomieji tyrimai siekiant rinkti ir sisteminti žaliavų gavybos būdus aukštų technologijų dėka. Naujo centro veikla taip pat leis apimti ir Sumanios specializacijos sritį, Sveikatos technologijas ir biotechnologijas, kur vienas iš prioritetų – saugus, sveikatai palankus, aukštos biologinės vertės maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai. Siekiant patenkinti specialistų poreikį bei stiprinti tyrėjų mokslinės veiklos potencialą regione ir plėtoti Pietų Lietuvos regiono patrauklumą, prisidėti prie verslo, pramonės, viešojo sektoriaus investicijų pritraukimo, kompetencijų ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimo vystymo su socialiniais partneriais šis Centras leis rengti specialistus, kurie geba kokybiškai integruoti mokslines žinias į praktinę veiklą. Šis Centras bus skirtas studentams ir tyrėjams atlikti itin jautrius ir specifiškus tyrimus, akcentuojant naujų žaliavų kūrimą ir pritaikymą visuomenei, verslui ir pramonei. Naujo maisto technologijų ir mokslinių tyrimų centro steigimas bus grindžiamas atsakingo vartojimo kultūros formavimu regione. Be to, siekiant Kauno kolegijos Alytaus padalinio veiklos optimizavimo ir efektyvinimo, projekto metu bus vykdomas ir studijų programų, šiuo metu realizuojamų Kaune ir Alytuje konsolidavimas, t.y. artimų studijų programų planų, turinio bei rezultatų suvienodinimas; bus rengiamos Alytuje planuojamos realizuoti naujos studijų programos; įgyvendinamos regionui aktualios neformaliojo švietimo programos; vykdoma studijų išteklių plėtra; stiprinamos dėstytojų ir administracijos darbuotojų kompetencijos; optimizuojamos ir integruojamos pagrindinės administracinės bei mokslo ir studijų aptarnavimo funkcijos bei procesai; optimizuojama ir atnaujinama infrastruktūra Alytuje. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą didės vykdomų studijų konkurencingumas, gerės jų kokybė bei didės absolventų atitiktis regiono darbo rinkos poreikiams; studentams bus sudarytos geresnės sąlygos įgyti praktinių įgūdžių ir tai gali lemti geresnę specialistų paklausą darbo rinkoje; bus sumažintas atotrūkis nuo esamos darbo rinkos reikalavimų, užtikrintas socialinių partnerių ir darbdavių poreikių tenkinimas; kompleksiškai modernizuota, į studentų poreikius orientuota studijų infrastruktūra darys teigiamą įtaką studijuojančių ir dirbančių motyvacijai bei stojančiųjų pritraukimui; bus sudarytos sąlygos tarptautiniam konkurencingumui didėti. Reorganizuotoje kolegijoje bus sutelktas mokslinis potencialas, kas leis užtikrinti pakankamą mokslo daktaro laipsnį turinčių dėstytojų skaičių, efektyviau suformuoti MTEP vertinamuosius vienetus, didinti šių dėstytojų užimamo etato dalį. Taip bus sukuriamos prielaidos mokslo produkcijos augimui. Projektas tiesiogiai prisidės ir prie horizontaliųjų principų - darnaus vystymosi, lygių galimybių, inovatyvumo - įgyvendinimo, projektas bus įgyvendinamas regione, laikantis tvarumo principų, įgyvendinant Kauno kolegijos lygių galimybių programoje numatytas lyčių lygybės ir lygių galimybių priemones, projekto metu bus kuriami ir (ar) diegiami inovatyvūs sprendimai.